Reaguojant į COVID-19 protrūkį, perskirstytas KPP biudžetas

Neseniai Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) įgyvendinimo stebėsenos komitetas svarstė ir patvirtino programos pakeitimus ir projektų pagal šios programos priemones atrankos kriterijus. Perskirsčius KPP biudžetą, skirta 33 mln. eurų išimtinei paramai.

Programoje – nauja priemonė
Žemės ūkio ministerija informuoja, kad KPP stebėsenos komiteto posėdyje buvo pritarta papildyti KPP nauja priemone – „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms, kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“. Pritarus tokiai paramai, komitetas perskirstė lėšas iš kitų KPP priemonių, veiklos sričių, kuriose prognozuojamas nepanaudotų lėšų likutis programinio laikotarpio pabaigoje.
Perskirsčius programos biudžetą, naujai priemonei įgyvendinti bus skirta 33,1 mln. eurų.
Žemės ūkio ministerijos Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žoštautienė, pristatydama naują KPP priemonę, teigė, kad pastarosios tikslas – padėti COVID-19 krizės paveiktiems ūkininkams ir fiziniams asmenims, vykdantiems veiklą kaimo vietovėje.
„Jų ekonominė situacija pablogėjo ir finansinis poveikis tęsiasi ilgiau negu karantino laikotarpis. Priemone siekiama prisidėti prie  Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriaus gamybos potencialo išsaugojimo“, – teigė ministerijos atstovė.

Nukentėjo dėl apribojimų
Didžiausia paramos suma neviršys 7 tūkst. eurų vienam pareiškėjui ūkininkui (fiziniam ar juridiniam asmeniui, vykdančiam žemės ūkio veiklą). Parama fiziniam asmeniui, savarankiškai vykdančiam veiklą pagal veiklos liudijimą ar įregistravusiam individualią veiklą, – 1,8 tūkst. eurų. Labai mažai ir mažai įmonei (juridiniam asmeniui, neatsižvelgiant į jo teisinę formą) paramos suma negalės būti didesnė nei 18 tūkst. eurų.
Parama būtų skiriama pareiškėjams, vykdžiusiems ir paraiškos pateikimo momentu vykdantiems veiklą, kuriai karantino metu  buvo taikomi Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu paskelbti apribojimai, taip pat tiems, kurie gamina žaliavą produkcijai ar produkciją, kurios realizavimui turėjo įtakos tokie apribojimai.

Nepalankūs – treji metai
Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriaus padėtį sunkina tai, jog praėjusieji treji metai buvo nepalankūs. Dėl stichinių meteorologinių reiškinių padarinių žemės ūkiui šalies teritorijoje buvo skelbiamos net trys ekstremaliosios situacijos: 2017 – dėl ilgalaikio kritulių pertekliaus; 2018, 2019 – dėl stichinės sausros.
Žemės ūkio ministerija pabrėžia: kadangi kai kuriems žemės ūkio sektoriams, vykdantiems pirminę gamybą ir nukentėjusiems nuo COVID-19 pandemijos, jau buvo skirta valstybės parama, šia laikina priemone siekiama spręsti likvidumo problemas, dėl kurių kyla pavojus ūkininkavimo veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimu užsiimančių mažųjų įmonių ir ūkių veiklos tęstinumui.
Planuojama paremti apie 1,9 tūkst. pareiškėjų. Paraiškos turėtų būti renkamos  spalį–lapkritį, o vertinamos lapkritį–gruodį.

Perskirsčius programos biudžetą, skirta išimtinė parama, kurios tikslas – padėti COVID-19 paveiktiems ūkininkams ir vykdantiesiems veiklas kaimo vietovėse. „Santarvės“ archyvo nuotrauka