Benjaminas Kondratas, gimęs Taurų kaime, taigi, žemaitis nuo Tauragės, atkakliai siekiąs savo tikslų. Nors jam kitąmet jau devyniasdešimt, bet jis dirba išsijuosęs. Sako, jei nedirbtų, matyt, išprotėtų. „O ką veikti, man, pensininkui?“ – ir klausia, ir sako ponas Kondratas. Kai žmogus neįsivaizduoja savęs nedirbančio, o ir tas darbas - iš geros valios, tai, anot jo, ir Dievas padeda. Dabar svarbu ir mums, kad Dievas padėtų šiam žmogui nepristigti sveikatos, užsispyrimo ir kantrybės, ką pradėjus – užbaigti.
Daugiau skaitykite „Vilnies“ Nr. 89 lapkričio 25 d.