Šiandien minima Gedulo ir Vilties diena, mums visiems primenanti 1941 – ųjų metų birželio 14 – ąją, kuomet Sovietų sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Okupacija ir sovietinis režimas daugeliui lietuvių šeimų paliko randus, suniokojo gyvenimus, atėmė artimus žmones...
Molėtiškis Pranas Girdvilis savo šeimos istoriją saugo segtuve, kuriame dokumentai iš Lietuvos ypatingojo archyvo. Aštuntą dešimtį bebaigiantis molėtiškis sako, kad jam Gedulo ir Vilties diena labai svarbi, kad jis dalyvaus jos minėjime... Pranui buvo septyneri metai, kai jį, vyresnę seserį ir brolį, tėtį, mamą bei močiutę ištrėmė į Sibirą... „Tėvai turėjo 60 ha žemės, - kalbėjo Pranas bei pridūrė, kad šeima rėmė ir palaikė partizanus, besiglaudusius jų sodyboje Juozapavos kaime...

Skaityti daugiau...

Karšta ir saulėta diena daugeliui neleido kapstytis darže ar gėlyne, vertė lįsti į pavėsį visus Alantos miestelio šunis, nekalbant jau apie žmones... Įdomu, ar tokią dieną vaikšto kas į biblioteką?
Alantos biblioteka, kaip ir miestelis, skendėjo karštymečio tinguly. Ir tai buvo puiki proga prakalbinti bibliotekininkę Jūratę Sabaliauskienę, su knygomis ir žmonėmis dirbančią jau du dešimtmečius. „Rugpjūčio 3 dieną bus dvidešimt vieneri,“ – sako Jūratė ir pradeda tarškėti apie miestelio istoriją, aplinką ir žmones, parodydama istoriko  Ginto  Šeikio surinktą ir padovanotą nuotraukų kolekciją, besipuikuojančią Alantos gimnazijos koridoriaus galerijoje. Keista girdėti iš Jūratės lūpų begalę skaičių, kuriuos ji, regis, semia rieškučiomis iš savo atminties...

Skaityti daugiau...

Mindūnuose jau antrus metus šventėme Kaimynų  dieną. Per kalnelius ir pakalnes, per duobutes ir vingius tikslą pasiekėme. Nuoširdus ačiū gatvių ambasadoriams – organizatoriams: Č. Balandienei, L. Jokimčienei, S. Vyšniauskienei, D. Gutnikienei ir R. Čeplinskienei už  išradingumą, kūrybiškumą, bendrystę. Per metus susikaupė nemažai įspūdžių, reikalų, tad po sėjos, sodinimo darbų pats metas  išeiti į savo gatvę, pabendrauti, pasidalinti prisiminimais ir papramogauti su kaimynais.

Skaityti daugiau...

Ne taip seniai Molėtuose buvo organizuojami fraktalinio piešimo mokymai.  Juose dalyvavo nemažai senjorų,  tačiau tik viena Ernesta Vaičiūnienė juo susidomėjo ir tebepiešia iki šiol. Molėtų viešosios bibliotekos senjorų klubo pirmininkė Auksuolė Nazarovienė, sugebėjusi prikalbinti ją savo darbus parodyti viešai, pati pristatinėjo ir Ernestą, ir jos parodą.

Skaityti daugiau...

Su sesėmis Agne ir Kamilė Leonavičiūtėmis kalbėjomės dar ankstyvą pavasarį, kuomet abi buvo atskubėjusios aplankyti savo šeimos – tai, kas joms brangiausia – mamos, tėčio, močiutės, žinoma, draugų, na, ir Molėtų – nes čia gera grįžti, jauku, miela, miestas labai gražėja ir keičiasi. Dvi šiltai ir betarpiškai bendraujančios merginos jau kuris laikas gyvena ir dirba Kopenhagoje. Ten – ir artimiausi planai, svajonių pildymas bei darbinė karjera. Iš karto paklaustos, kodėl būtent Danija, o ne kuri kita šalis, pirmoji prabyla Kamilė, prisipažinusi, jog Agnė jos visad „laukusi“, nes keleriais metais vyresnė, bet šiuo atveju jaunėlė buvo pasirinkusi studijas M. Romerio universitete...

Skaityti daugiau...