Kai galvoju apie Bijutiškį, prisimenu tai, ko jau nebėra, bet man teko matyti, girdėti, žinoti... Apie tai, kaip dvarininkas Juozapas Valentinavičius norėjo įkurti Bijutiškio miestą, apie tai, kaip Bijutiškio mokykloje veikė gamtos muziejus su iškamšų ekspozicija, apie bažnyčios ar cerkvės istorijas, apie žymius praeities ir dabarties šio krašto žmones. Tokie dalykai žadina vaizduotę... O tuomet Bijutiškis gali tapti ir prisiminimų, ir ilgesio miestu. Bijutiškio, kaip prisiminimų miesto, vizijos palaikytoja, drąsiai galėčiau įvardinti bibliotekininkę Saulę Navikienę.
Daugiau skaitykite „Vilnies“ Nr. 54 liepos 19 d.