Aurita, kuri pasiilgsta sniego...

Negali nusakyti žmogaus jo nepažinodamas. O kad pažintum, matyt,  reiktų ne vieną Sizifo akmenį kartu be paliovos ridenti, bet ir tuomet, ko gero, pažintum tik jėgą ir užsispyrimą. Jaunas žmogus dažnai tuo ir žavi, ir tik vėliau, tam tikromis akimirkomis,  praskleidžia   savąjį vidų. Kalbinti Auritą Petrulytę panėšėjo į „Sizifo akmens ridenimą“, bet  suradome atokvėpio minutėlę...

Daugiau skaitykite „Vilnies“ Nr. 92 gruodžio 6 d.