Vilnies nr. 42 gegužės 30 d.

Redakcijos skiltis

Žmogaus atkaklumas teisybės, o gal ir dėmesio paieškose - stebina. Šiuokart kalba apie molėtiškį Joną Baranauską, kuris ne taip seniai redakcijoje lankėsi dėl sentikių kapinių Gailiūnuose. Dėmesio jis reikalauja ne sau, jei kas pagalvojo apie tokį variantą, o mirusiųjų amžinojo poilsio vietai. Čia, Gailiūnuose šalia cerkvės, gražioje medžių apsuptyje įsikūrusioms kapinaitėms, kuriose ilsisi  mūsų kraštiečiai, ilgus metus gyvenę šalia, kūrę šeimas, auginę vaikus, dirbę... Anuokart, kai Jonas su žmona, kurios artimieji ir palaidoti minėtoje amžinojo poilsio vietoje, lankėsi redakcijoje, kalbėjomės apie netinkamą vietinės valdžios - seniūno, galbūt bendruomenės dėmesį kapinėms, kurių pašonėje jau keletą metų kaupiasi neišvežamos šiukšlės, iki juosmens užaugusi žolė, senų medžių pavėsis ne tik teikia malonumą, bet ir kelia savotišką pavojų... Kalbėjome ir apie tai, kad nors dalelė dėmesio sušildytų po visą rajoną išsibarsčiusius žmones, kurių artimieji palaidoti šiose sentikių kapinėse. Neišvengta buvo ir pasidalijimo nuogąstavimais, kad galbūt kitokio tikėjimo žmonėms ir dėmesys kitoks... Na, bet apsilankius kapinaitėse, pakalbėjus su seniūnu ir sutiktais kapinėse žmonėmis, prisipažinsiu, atlėgo. Rodės, būta nesusipratimo, kuris, seniūno išsitarimu, turėjo būti išspręstas - žmogus pasamdytas, kad su arkliuku iš privačios valdos išvežtų ilgą laiką kauptas šiukšles, pažadėta pasirūpinti konteineriais, informuota, kad jau vyksta šienavimo darbai, pjaunami seni medžiai, o ir šiaip kapinaitėms dėmesio kasmet tenka pagal išgales ir turimus resursus. Ko daugiau benorėti! Pažadėjo, patiešijo, tad informaciją laikraštyje išspausdinome. Juolab, kad ir kapinėse sutikti žmonės sakė, jog neverta apie tokius dalykus rašyti, čia viskas gerai, o vietinio valdininko dėmesio tikrai nestinga... Praėjusį antradienį vėl sulaukiau skambučio - reakcijos į redakcijos skiltį. Skambino tas pats Jonas, sakydamas, kad Gailiūnų kapinėse niekas nesikeičia, kad buvusi tik pažadų lavina, todėl jis manąs, kad reikia kviestis televiziją, kuri problemą, matyt, išspręs, nors ir kaip mes ironizuotume redakcijos skiltyje tokį molėtiškių pasirenkamą iškilusių problemų sprendimo būdą. "Sakot, nereikia daryti iš savo krašto šou, - dėstė Jonas. - O kaip kitaip, jeigu jūs rašėt, buvau pas seniūną, rajono merą, jam prie manęs seniūnas žadėjo situaciją keisti, bet galutinis variantas - nulinis..." Po pietų atkaklusis molėtiškis atžygiavo su nuotraukomis, kuriose kapinių teritorijoje iki juosmens žolėje stovinti moteris...

Na, kaip taip gali būti, kas čia mulkintojas, o kuris mulkinamasis? Juoba, kad ir patys ten lankėmės, aišku, šiukšlių krūva už kapinaičių tvoros nei grožio aplinkai suteikia, nei garbės jas prižiūrintiems nedaro, bet tik tai, nes šiaip įspūdis susidarė geras. Ir negrįžtume prie tos pačios temos, jei ne - atkaklusis Jonas. Rajono meras iš karto prisiminė molėtiškį, kėlusį kapinių problemą, prisipažino apie tai žinąs, įgaliojęs ją išspręsti ir informuotas, kad tai daroma. "Kiekviena amžinojo poilsio vieta - šventa, ji turi būti prižiūrima ir nuolat gaunanti pakankamai dėmesio ir visiškai nesvarbu, kokio tikėjimo žmonės ten palaidoti", - sakė rajono vadovas. Tai kaip čia dabar yra? - suglumome abu su Jonu, girdėdami, ką meras sako telefonu. Juolab, kad netrukus jo kabinete ir seniūnas atsirado, patvirtinęs, jog darbai kapinaitėse vyksta...

Netrukus - Sekminės. Jas sentikiai sulygina su mums brangia Visų šventųjų atminimo diena. Suvažiuoja artimieji iš visų šalies kampelių, meldžiasi, puošia artimųjų kapus gėlėmis. Kaip svarbu, kad atvykusieji matytų, kad kapinaitėmis rūpinasi ir vietos valdžia. Bet Jonas atkakliai tikina, jog tuo netiki. Atsisveikinome sutarę, kad patikėsime tuo, kas buvo sakyta telefonu... Po valandos Jonas vėl skambina - "Jūsų žiniai, darbai ten vyksta labai pasyviai, matomų pasikeitimo ženklų bent jau aš nepastebėjau..."

Galėtumei numoti ranka į tokį atkaklumą, užsispyrimą arba kiti įvardintų (atsiprašau už tokį žodį) "naglumą", bet negali. Žavi tai, kad žmogus, negailėdamas nei taip šiandien brangaus kuro, nei laiko, ėmė ir po pokalbio redakcijoje, kuriame  neakivaizdžiai dalyvavo ir seniūnas mero kabinete, ir nuvažiavo į Gailiūnus. Įsitikino, kad ne taip viskas sklandžiai vyksta, kaip pasakojama. Palyginimui dar į Giedraičių kapines žvilgtelėjo, kurias taipogi nufotografavo - "ten priekaištų niekas neturėtų reikšti, viskas sutvarkyta, ir konteineriai yra..." Gal ir nevertėtų lyginti kapinių, gal ir nevertėtų tokių problemų kelti dar ir dar kartą, bet žmogus atkaklus. Todėl reikia tikėti, kad šios sentikių kapinės bus sutvarkytos, o mero teigimu, seniūno pastangomis net ir aikštelė bioskaidžioms atliekoms atsiras bei konteineriai pašalėje įsikurs, o ilgus metus kauptos šiukšlės bus išvežtos. Visa tai turėtų būti padaryta iki Sekminių...

Tuomet, kai, atrodo, baigėme Gailiūnų kapinių temą, suskambo telefonas. Šiuokart - Purvėnai. Žmogus skundėsi, kad kelias Toliejai - Budriškės taip dulka, kad pro namų langus žmonės nieko nemato... Ką gali į tokį pranešimą pasakyti, besiskundžiančiam atsakyti? Atsidusau - rašėme ne kartą. Ir rajono valdžia ne kartą pasisakė, jog problemą žino, ji bus sprendžiama pagal galimybes ir eiliškumą. Dabar eilė, atrodo, kitam rajono kraštui - Joniškio seniūnijos Žaugėdų keliui, kuris net nepravažiuojamas tampa. Atkaklumo reikia? Galbūt. Bet čia žmogelio su arkliuku kelio išlyginimui nenusamdysi. Problema išliks, ir, matyt, dar ilgai.