Taip galima būtų keletu žodžių pasakyti apie molėtiškės Miglės Gečienės pasirinktą profesinį kelią – kosmetologė - masažuotoja. Mamos įgyta kineziterapijos kvalifikacija ir daromi masažai iš pradžių jai, o paskui ir pačios bandymai – juos atliekant mamai, tėčiui, buvo pradžių pradžia, jaunai merginai davusi pretekstą domėtis toliau ir mokytis.
-Iš pradžių galvojau studijuoti kineziterapiją, bet, supratusi, jog reiks tuomet ir mankštų imtis bei kitokio fizinio lavinimo, pasirinkau masažą ir kosmetologiją, - pasakoja Miglė, jaukiai įsikūrusi neseniai vienerių metų darbo sukaktį paminėjusiuose Aplinkkelio gatvėje įsikūrusiuose Grožio ir estetikos namuose.

Skaityti daugiau...

Statistikos departamentas viešojoje erdvėje paskelbė, kad tokio didelio mirtingumo rugsėjo–spalio mėnesiais Lietuvoje nėra buvę bent 20 metų. Išankstiniu skaičiavimu, per šių metų 31–41 savaičių laikotarpį (nuo 2021 08 02 iki 2021 10 17, iš viso 11 savaičių) mirė 1600 žmonių daugiau nei būtų galima tikėtis iš tokio paties laikotarpio ankstesniais metais, kuomet nebuvo pandemijos.

Skaityti daugiau...

Penktadienio rytas poliklinikoje. Žmonių nemažai, bet visi eina kryptingai – nesidairydami, neieškodami, su kaukėmis. Dauguma tyliai laukia eilės prie gydytojų kabinetų,  galvodami apie savas bėdas. Mažiau ligoti, pastebėję seną pažįstamą, žiūrėk, ima ir užkalbina. Ir tuomet kažkur pasitraukia tas covidas, sugrįžta žmogiško šiltumo ir bendrumo jausmas...

Skaityti daugiau...

Ilgą laiką žmonės žinojo tik Palūšės valtinę, o Romo Cesiulio ir jo žmonos Loretos dėka Molėtai, kaip ežerų kraštas, gali pasidžiaugti turintis savąją „Valtinę“. Prieš 14 metų Mindūnuose įmonę įkūrę vilniečiai, kuriuos šiandien galime drąsiai vadinti molėtiškiais, sėkmingai vysto vandens transporto pardavimo ir serviso veiklas. Romas didelį rūpestį išreiškia dėl natūralios gamtos išsaugojimo ir jos puoselėjimo. Tai atsispindi vyro darbinėje ir visuomeninėje veikloje.

Skaityti daugiau...

Sodyboje Gėliogalių kaime (Balninkų s. ) prie ūkiškų darbų išvydus besidarbuojantį Joną Petniūną, sunku net įsivaizduoti, kad atletiškas, tvirtas pusamžis vyras - neregys. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Molėtų r. filiale susitarus susitikti su Jonu, įspūdis išlieka tas pats – prisistatydamas kyla iš savo vietos, tiesia ranką, šypsosi, be jokių regėjimo negalią turintiesiems įprastų susivaržymų. „Man lengviau ir gyventi, ir tvarkytis, ir darbus atlikti todėl, kad regėjimo netekau po keturiasdešimties metų,- pokalbyje apie negalią paminės prieš vienuolika metų iš Vilniaus į tėviškę Balninkų seniūnijoje grįžęs gyventi Jonas.

Skaityti daugiau...