Nors ryšys su gimtine nenutrūksta ir žiemą, bet nuo pavasario tuo keleliu į Pilakiemį riedame dažniau. Ir gimtųjų namelių aplinką patvarkome, su kaimynais pasilabiname, ir ką nors netikėto atrandame, ir pasidžiaugiame, kad gyvename, ir mūsų kaimas nenyksta, kad jame yra ir jaunų žmonių, ir naujų gyventojų.
Daugiau skaitykite „Vilnies“ Nr. 54 liepos 19 d.