„Norėjosi tą kvapą pagaut, sulaikyt ir nusinešt į žiemą...“

Į nuošalų Kameniškio kaimą (Alantos s.) per laukus vingiuojantis keliukas, atrodytų, ir baigiasi laukuose ant kalniuko – kitokio, nes tik ant jo pakilus atsiveria vaizdas į medžių paunksmėje prisiglaudusią sodybą, pasitinkančią rožynais, mažučiu tvenkiniu, ne vieną dešimtmetį skaičiuojančiomis senomis obelimis... Pro jas takeliu atskubėjusi sodybos šeimininkė Jolita Bugailiškienė pasakojimą apie savąjį rožių ūkį, gyvenimą kaime  pradeda ant kalniuko, kuris pasitinka netradiciškai po kalvą pažirusiomis lysvėmis, lyg labirintu, lyg gėlių dėlione...

Daugiau skaitykite „Vilnies“ Nr. 60 rugpjūčio 9 d.