Anksčiau gimusių vaikų statistika Lietuvoje ir pasaulyje

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet visame pasaulyje gimsta apie 15 milijonų ankstukų. Tai maždaug kas dešimtas kūdikis, kuriam reikia ypatingo rūpesčio ir priežiūros. Lietuvoje šis rodiklis siekia apie 5–6 proc. visų gimimų. Kiekvienas toks atvejis yra didžiulis išbandymas tiek šeimai, tiek medicinos personalui. Dažniausiai anksčiau nei planuota gimę kūdikiai nesugeba savarankiškai kvėpuoti, valgyti ir reguliuoti savo kūno temperatūros. Higienos instituto duomenys rodo, kad sveikatos problemų neturi vos 1 iš 100 ankstukų. VU Medicinos fakulteto mokslininkių atliktas anksčiau nei planuota gimusių kūdikių sveikatos tyrimas taip pat atskleidė, kad pirmieji septyneri gyvenimo metai yra kritiškai svarbūs – per juos nustatoma net 80 proc. visų ankstukų ligų. 

Pagal nėštumo savaites neišnešioti naujagimiai yra skirstomi į tris grupes:

• Labai gilus neišnešiotumas – iki 28 savaičių;

• Gilus neišnešiotumas – nuo 28 iki 32 savaičių;

• Neišnešiotumas – nuo 32 iki 37 savaičių.

Priešlaikinio gimdymo priežastys gali būti įvairios – nuo nėštumo komplikacijų iki netinkamo mamos gyvenimo būdo, infekcijų ir lėtinių ligų, psichologinės būklės bei fizinių traumų. Anksčiau priešlaikinį gimdymą patyrusioms moterims jo pasikartojimo rizika kitame nėštume taip pat yra didesnė ir siekia maždaug 15–50 proc. Ne ką mažiau svarbu paminėti ir daugiavaisį nėštumą. Apie 50–60 proc. dvynių gimsta iki 37 nėštumo savaitės, o maždaug 10 proc. – iki 32 savaitės. Tarp trynukų priešlaikiniai gimdymai dar dažnesni. 

Vis dėlto, nors priešlaikinio gimdymo riziką gali didinti įvairūs veiksniai, teigiama, kad maždaug 80 proc. anksčiau laiko vykstančių gimdymų yra spontaniniai ir be aiškios priežasties. Likusieji 20 proc. ankstyvų gimdymų dažniausiai susiję su motinos ar vaisiaus sveikatos būkle. Taigi priešlaikinis gimdymas gali nutikti bet kuriai šeimai ir ne visada priklauso nuo tėvų pasirengimo, sveikatos ar gyvenimo būdo.

Pasak PSO, daugiausia priešlaikinių gimdymų įvyksta Pietų Azijoje ir Užsachario Afrikoje. Priklausomai nuo gimimo vietos skiriasi ir neišnešiotų kūdikių išgyvenamumas. Pavyzdžiui, silpnesnės ekonomikos šalyse per pirmąsias kelias gyvenimo dienas miršta daugiau nei 90 proc. ankstukų, gimusių iki 28 nėštumo savaitės. Palyginimui, ekonomiškai labiau išsivysčiusiose šalyse tokių kūdikių neišgyvenamumas siekia mažiau nei 10 proc.

Kai kurių tyrimų duomenys rodo, kad JAV ir Jungtinėje Karalystėje juodaodėms moterims, įskaitant afroamerikietes ir afrokaribietes, priešlaikinio gimdymo rizika yra didesnė – apie 16–18 proc., lyginant su 5–9 proc. tarp baltaodžių moterų. Rytų Azijos ir lotynų amerikiečių kilmės moterims priešlaikinių gimdymų dažnis paprastai yra gana mažas. 

Kalbant apie Lietuvą, šiandien mūsų šalyje išgyvena 9 iš 10 neišnešiotų kūdikių. Ypač gerai sekasi išgelbėti vėlyvuosius ankstukus – tuos, kurie gimsta tik keliomis savaitėmis per anksti. Šiuo metu Lietuva pagal kūdikių išgyvenamumą pasaulyje yra tarp neonatologijos lyderių. Tokius rezultatus lėmė modernūs gydymo metodai, medicinos personalo patirtis ir vis gerėjanti naujagimių priežiūra.

Priešlaikinis gimdymas išlieka svarbia sveikatos problema tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Nors rizikos veiksniai ir išgyvenamumo rodikliai skirtingose šalyse skiriasi, medicinos pažanga leidžia išgelbėti vis daugiau ankstukų. Vis dėlto tolesnei jų raidai dažnai reikalinga ilgalaikė priežiūra ir papildomas specialistų dėmesys.