Ūkių sėkmę lemia trumpos tiekimo grandinės

Pasak Žemės ūkio ministerijos kanclerio V. Aleknavičiaus, vaikų lopšelio-darželio „Žiogelis“ pavyzdys rodo, ko reikia, kad atsirastų paklausa.

Nuotr. Skaistės Vasiliauskaitės-Dančenkovienės

Trumpos tiekimo grandinės – galimybė šalies ūkininkams realizuoti savo užaugintą ir perdirbtą produkciją, o vartotojams – įsigyti šviežių ir sveikų produktų, pagamintų Lietuvoje. Ko reikia, kad šios grandinės klestėtų, diskutuota Ukmergėje.

Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos kaimo tinklo Ukmergėje surengtas išvažiuojamasis renginys „Paramos trumpoms tiekimo grandinėms aspektai“ buvo skirtas skatinti trumpųjų tiekimo grandinių atsiradimą Lietuvoje. Jos skirtinguose regionuose kuriasi nevienodai intensyviai.

Renginio metu pristatyti trys skirtingi trumpų grandinių projektai, apsilankant Ukmergės rajono ekologiniuose ūkiuose, vaikų lopšelyje-darželyje „Žiogelis“.

Iš ūkio – ant stalo

Genutės Sakalauskienės ekologinis ūkis yra Deltuvos seniūnijoje, Žalgirių kaime. Prieš 18 metų pradėjusi nuo 10 ha juodųjų serbentų ir aviečių ūkio šiandien ūkininkė dirba 35 ha žemės. Užsiima ne tik auginimu, bet ir gamyba bei socialine šviečiamąja veikla.

G. Sakalauskienė aprodė savo ekologinį ūkį. Šiame lauke auga smidrai.

Ūkiui vystantis įsirengė perdirbimo cechą, patalpas sandėliavimui, šiltnamius, išplėtė asortimentą – augina įvairesnes uogas, daržoves, gamina uogienes, pagardus ir kitus gaminius. Cechas veikia ištisus metus.

Kai startavo Žemės ūkio ministerijos parama vaikų darželiams, organizuojant maitinimą, atsirado konkrečių daržovių ir vaisių poreikis.

Produkciją ūkininkė realizuoja įvairiais trumpos grandinės kanalais. Darželiai produkciją perka per Ukmergės vartotojų kooperatyvą arba užsisako tiesiogiai. Sezono metu ūkininkė prekiauja turgeliuose. Švieži ir perdirbti produktai pasiekia ir prekybos tinklų bei kitų parduotuvių lentynas. 

Tiekia restoranams

Stragių ekologinis ūkis yra Deltuvos seniūnijoje, Leonpolio kaime. Ūkininkas Mindaugas Stragis dirba 40 ha žemės. Gavęs paramą trumpoms tiekimo grandinėms kartu su partneriais jis įkūrė UAB „Ekomarket“, kuri superka ir parduoda partnerių (ūkininkų) užaugintą ir pagamintą produkciją.

Ūkis specializuojasi šakniavaisių srityje. Augina bulves, ropes, ridikus, moliūgus ir kitas daržoves – tai, kas ant stalo gali būti patiekiama ištisus metus, taip pat uogų, vaisių. Sezono metu pakeltose lysvėse augina ir žalumynus. Per metus nuima 3–4 jų derlius.

Dabar ūkis įsirengė ir džiovyklą. Ko neparduoda, perteklių džiovina. Yra įrengti aruodai, šaldytuvai, obuolių sandėlis, sulčių spaudykla. Mindaugas sako, kad perdirbant produkciją ne tik plečiamas produkcijos asortimentas, bet ir kovojama su maisto švaistymu.

Pasakojo, kad produkciją realizuoja sostinėje. Pagrindiniai pirkėjai – Vilniaus restoranai. Taip pat parduoda ir internetu bei turguje. Iš viso per savaitę paruošia ir parduoda apie toną produkcijos.

Vaikų maitinimas

Ukmergės vaikų lopšelyje-darželyje „Žiogelis“ vyko patirties dalijimasis ir diskusija apie viešojo maitinimo organizavimą ekologiškais produktais ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Šis darželis yra vienas pirmųjų Lietuvoje, pradėjusių vaikus maitinti ekologišku ir pagal Nacionalinės maisto kokybės (NKP) sistemos reikalavimus pagamintu maistu.

Įstaigos direktorė Birutė Jucevičienė papasakojo, kad ekologiškas maitinimas iš pradžių buvo pilotinis projektas, kurį pirmus dvejus metus rėmė Savivaldybė. Dabar darželis gauna paramą pagal Ekologiškų ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose paramos taisykles.

Pasak direktorės, jų virtuvėje naudojama 80 procentų ekologiškų produktų ­– ne tik vaisiai, daržovės, bet ir mėsa. Produktus perka per rajono vartotojų kooperatyvą.

Vaikai ekologiškais produktais maitinami jau penkerius metus.

Sudarant valgiaraštį, apskaičiuojama, kiek kokių produktų reikės. Vėliau pirkimą išskaido į 10 dalių pagal produktus.

Direktorė pasidžiaugė, kad vaikų maitinimo klausimu su jais konsultuojasi kitų rajonų darželiai.

Ministerijos duomenimis, dabar šalyje ekologiškai maitina 78 darželiai. Finansavimas programai kasmet didinamas.

Parama trumpoms tiekimo grandinėms

Trumpoms tiekimo grandinėms paramą teikia Europos Sąjunga. Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė pristatė paramos programą. Ja skatinama miesto ir kaimo bendrystė, regionų plėtra, siekiama klimato kaitos, maisto švaistymo mažinimo ir kitų tikslų. Prioritetas – mažųjų ūkių (ne tik ekologinių) konkurencingumo didinimas.

2014–2020 metų priemonėje finansavimas nuosekliai didėjo, projektų skaičiai augo. Nusistovėjo trys modeliai. Pirmasis skirtas smulkiausiems dalyviams, galima parama iki 150 tūkst. Eur. Antrasis įgyvendinamas rajoniniu mastu, kai įstaigos perka iš ūkių, o galima parama iki 700 tūkst. Eur. Trečiasis modelis numato regioninių logistikos centrų steigimą, galima parama iki 1,5 mln. Eur. Du tokie centrai jau įsteigti.

Su parama atsiranda galimybė steigti prekybos vietą, kompensuojamas darbo užmokestis, komunalinės, transportavimo, prekės ženklo sukūrimo, nuomos ir kt. išlaidos.

Norintys dalyvauti trumposiose žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinėse iki lapkričio 30 d. gali kreiptis paramos į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos. Šio rudens paraiškoms skirta beveik 5 mln. eurų.

Naujam laikotarpiui planuojama skirti 10 mln. Eur. Pirmasis šaukimas vyks kitais metais.

Pirkimų galimybės

Viešųjų pirkimų tarnybos vyr. patarėjas Kęstutis Kazulis informavo, kaip organizuoti maisto produktų pirkimą.

Lietuvoje yra apie 4 tūkst. perkančiųjų organizacijų, tačiau ūkininkai ir pirkėjai neranda vieni kitų.

Atstovas priminė, kad mažos vertės (iki 15 tūkst. Eur per metus) pirkimus įstaigos gali vykdyti be viešo pirkimo.

Dideli pirkimai vykdomi apklausų būdu. Teikiami pasiūlymai, vyksta jų vertinimas ir kitos procedūros per numatytą laiką. Išimtis – neskelbiamos derybos. Vieni kitus rasti padeda pirkimų platformos CPO, CVP.

Dar vienas būdas – „žalieji pirkimai“, perkant specialiais ženklais pažymėtą produkciją. Perkančios organizacijos turi skelbti pirkimų planą, kuriame įtrauktos ir neskelbiamos derybos. Tiekėjai, matydami planus, gali būti proaktyvūs ir pasisiūlyti.

Pagalbos platforma

ŽŪM Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Ilona Javičienė pristatė interneto svetainę www.maistograndine.lt, skirtą trumpų tiekimo grandinių vystytojams.

Platforma skirta pardavėjams ir pirkėjams padėti surasti vieniems kitus, taip pat ir savarankiškam mokymuisi. Tiekėjai ir pirkėjai galės susikurti savo paskyras, o lankytojai – susipažinti su grandinėmis.

Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius atkreipė dėmesį, kad matyti pavyzdžiai – skirtingi. Vienas ūkis ir gamina, ir perdirba, o realizaciją vykdo per žemės ūkio kooperatyvus, asociacijas. Kitas daug dirba su rinkodara ir kartu plačiai įveiklina savo ūkyje esančius pastatus, investicijas, ieškant rinkos gaminamai produkcijai realizuoti. Lopšelio-darželio „Žiogelis“ pavyzdys rodo, ko reikia, kad atsirastų paklausa.

Renginys finansuotas ES lėšomis, jame patirties sėmėsi įvairių savivaldybių ūkininkai.