„Dabar man apsimestinio dėmesio nereikia...“

Atrodytų, visada įdomu  pažvelgti  į jauno žmogaus pasaulį, susipažinti su jo mintimis ir idėjomis. Tik šitame skubėjimo laike mes vis mažiau turime laiko pažvelgti vieni į kitus, pasakyti gerą žodį, padėti, užjausti, pasakyti kažką brangaus, ką žmogus galėtų saugoti ir prisiminti, o reikalui esant, išsitraukti iš atminties klodų ir pasiimti lyg naują viltį. Elzė Dubnikovaitė, atrodytų, dar neturėjusi laiko išsikalbėti, bet jau turinti ir galinti daug ką pasakyti, šįmet pirmąkart ryžosi viešam žingsniui ir pateikė savo kūrybą Kazio Umbraso literatūrinės premijos konkursui.

Daugiau skaitykite „Vilnies“ Nr. 36 gegužės 13 d.