Kada benuvažiuotum į Joniškį, su reikalais ar šiaip, užsukęs į biblioteką, būsi maloniai nustebintas. Visų pirma erdve, kurią kažkokiu nepaaiškinamu būdu sugeba išsaugoti bibliotekininkė Virginija Kalinauskienė. Regis, ir knygų, ir rankdarbių, ir kompiuterių yra, bet jie taip tausojančiai erdvę įkurdinti, kad ne tik vieni kitiems netrukdo, bet ir skatina žengti žingsnį kitą tolyn. O jį žengęs, pamatysi tikrą stebuklą – kupančią žiedais vaškuolę ir žaliabarzdžius vijoklius. „Jokio stebuklo čia nėra, – visi jie žiūri į saulę...“ – šypsosi Virginija.
Daugiau skaitykite „Vilnies“ Nr. 31 balandžio 26 d.