Kaitą diktuoja laikmetis ir... didieji prekybos centrai

Dar žiemą kalbinti Molėtų turgelių prekybininkai lyg sutarę kalbėjo apie tai, kad  didieji miesto prekybos centrai, siūlydami įvairias nuolaidas, kelia jų išgyvenimui grėsmę, nes pirkėjai renkasi ne turgų, bet prekybos centrą. Analogiškos nuotaikos ir dabar, besiruošiant rudens sezonui. Prieš mokyklinį sezoną laukto pirkėjų pagausėjimo nebuvo. Nors čia prekių asortimentas didžiulis, o ir deryboms dėl kainos galimybių esama. Prekeivių veidai rūškani. Dauguma jų sako, kad prieš 5-6 metus, kol nebuvo mieste didžiųjų prekybos centrų, prekybinio šurmulio turguje nestigo! Būna ir dabar dienų, kai sulaukiama pirkėjų, bet jų vis mažėja. Klausiami apie kainas turgaus prekeiviai sako, kad jų kol kas nesiruošia kelti, nors apie artėjantį eurą kalba mažai... Kai kurie sako, jog jų verslui "koją kiša" ir tai, kad dabar visi ratuoti, o Utena ar Vilnius - ranka pasiekiami. Be to, rajone žmonių mažėja, kas atsispindi ir šioje verslo nišoje... 

Vienas iš prekybininkų Valdas sako, kad didelės prekybos jau nė nesitiki, nors prekių vis tik pavyksta parduoti. "Anksčiau turėdavom vos kelių rūšių prekių, bet jas visas parduodavom, dabar gi viskas apsivertė aukštyn kojomis - prekių pasirinkimas toks gausus, kad neretai ir išpardavimus tenka daryti. O ir mūsų dislokacijos vieta  nedėkinga - esame lauke, palapinės - ne pačios geriausios būklės. Žmogus eina ten, kur šilta, patogu, galima norimą drabužį pasimatuoti", - sako daugiau nei 20 metų prekyboje dirbantis vyras, nematantis šio turgaus perspektyvos...

 Beje, minėtos palapinės, kuriose įsikūrę žmonės bando užsidirbti pragyvenimui, dažnai nukenčia po naktinių vietinio jaunimo pašėliojimų. Šalia įsikūrusi automobilių stovėjimo aikštelė taipogi patrauklumo nesuteikia, nes pirkėjai nesijaučia saugūs -nuolat tenka dairytis, kad nepapultų po ratais. 

-Gal jei dirbtume geresnėmis sąlygomis, prekyba atsigautų? - retoriškai klausė Valdas. 

 

Daugiau skaitykite „Vilnies“ nr. 67 rugsėjo 2 d.