Metų virsmo sandūroje

Metų pabaiga - laikas, kai apmąstome tai, kas  praėjo.... Todėl ir klausiame molėtiškių, kokie buvo jiems 2014-ieji metai, atnešę daugiau džiaugsmų ar liūdesio...  Kokie jiems pasirodė Molėtai ir gyvenimas Lietuvoje... Ir ko galima tikėtis Naujaisiais metais. 

Jolanta Drazdauskienė, kavinės "Lelija" administratorė:

- Per šiuos metus daugelį žmonių jaudino ir kėlė nerimą agresija iš Rytų. Mane taip pat. Mes sėdim, geriam kavą, o Ukrainoje žmonėms  šią akimirką gal labai baisu ir sunku... Matau, kaip smarkiai tuštėja Molėtų miestas. Rečiau į kavinę užsuka ne tik patys molėtiškiai, bet ir miesto svečiai. Didžioji Maxima pritraukia didžiumą molėtiškių ir atvykėlių, be to, dar yra ir kiti prekybos centrai... Be abejo, patys Molėtai per šiuos metus labai pagražėjo, nes atsirado daug renovuotų namų, prie gražėjančio miesto įvaizdžio prisidėjo ir mūsų "Lelija" - mūsų pastato, esančio centrinėje Vilniaus gatvėje, stogas pakeistas nauju, pakeisti ir langai...

Dabar labai madinga kalbėti apie savanorystę ir dirbti savanoriais, nors man visada kirbėjo mintis: kaip gali būti savanoriu bedarbis, juk iš kažko gyventi ir valgyti jam reikia? Aš džiaugiuosi, kad visuomeninės organizacijos  "Edeno vaivorykštė" moterys Rasa Rakauskienė ir Laima Šakalienė, pasivadinusios "blondinėmis", padeda mums organizuoti teminius vakarėlius. Rasos dukra Giedrė įsipareigojo padėti pritraukti daugiau jaunimo į mūsų kavinę, rengiant jiems kokteilių vakarus. Pirmas vakaras jau įvyko. Numatomi vakarai ir tiems, kuriems per 30...  Nemanau, kad mes kolegoms būsime  konkurentais, nes kiekviena kavinė  turi savo klientus, bet sulaukti naujų veidų - visada malonu. Jei kalbėti apie kultūrinį gyvenimą, tai, manau, visiems norintiems pasiekiami, nes nemokami,  ir aukšto lygio  profesionalų koncertai, sakralinės muzikos festivaliai vyko Molėtų bažnyčioje. Man labai trūksta "Poezijos pavasario" vakarų, visada prisimenu, kai vykdavo "Lelijos" kiemelyje... Trūksta šurmuliuojančių amatininkų gatvėje, nes jie suteiktų miestui kitokį veidą. Dar  mane labai erzina mokytojų streikai. Mokytojas, mano supratimu, turėtų neiti prieš Valstybę...

O ko gali tikėtis iš kitų metų? Kad būtume sveiki, kūrybingi, kad euras nebūtų baisus ir kad nebūtų karo...

 

Daugiau skaitykite „Vilnies“ nr. 100 gruodžio 30 d.