Ar gyva Sausio Lietuva?

Šiemet  švęsime  Kovo  11-osios dvidešimt penktąjį  jubiliejų. Jau ketvirtį amžiaus gyvename nepriklausomoje valstybėje, tapome pagrindinių euroatlantinių susivienijimų nariais, ką tik įsijungėme į euro zonos valstybių gretas. Mūsų valstybės pažanga akivaizdi. Ją atspindi vienas statistinis dydis: per dešimt narystės ES metų  bendrojo vidaus produkto dalis, tenkanti vienam gyventojui, paaugo net 30 procentų, t.y. nuo 45 proc. ES vidurkio  2004 m. iki 75 procentų 2014 m. Žinoma, išryškėjo ir visiškai naujos problemos: didelė emigracija, skurdas ir socialinė diferenciacija bado akis, išlaikytinių gyvenimo būdas tebėra gajus  ir t.t. Iš esmės visas pasaulis yra kamuojamas šių bėdų, kitur jos dar skaudesnės. Taigi svarbiausia - esame laisvi.

   Visoje mūsų valstybingumo istorijoje viena iš pačių ryškiausių ir prasmingiausių  laisvės datų yra Sausio 13-oji, šiandien vadinama Laisvės gynėjų diena. Sutvirtinta  Sausį žuvusiųjų aukos ši diena pirmiausia yra mūsų valstybės nepriklausomybės  apgynimo simbolis,  o sykiu mūsų pokarinės rezistencijos ir pasipriešinimo, tremčių kančios, mūsų nepaklusimo okupacijai įprasminimas, tai mūsų herojiškosios valstybingumo istorijos tąsa. Nepaprastas laikas. Man jis vainikuoja visą Sąjūdžio, išsilaisvinimo, metą. Sausis patvirtino, kad nepriklausoma valstybė yra žmonių siekis, o ne kokios nors grupelės veikėjų užmačia. Sausis mūsų laisvei  suteikė tikrąją pilietiškumo dvasią- turinį, prasmę ir vertybes. Žmonės apgynė tada ne valdžią ar Seimą, o savo ir valstybės laisvę, taigi savo ateities savarankišką ir orų gyvenimą. 

  Sąjūdžio ir Sausio epocha- tikrasis XX a. pabaigos politinis romantizmas: čia buvo svarbiausia garbė ir orumas, pasiaukojimas, susitelkimas ir bendrystė. Tų dienų dvasia ypatinga, nepakartojama, tai sakralus dvasinis pakilimas, kai giliai pajauti, kad dalyvauji istorinėje permainoje, kai visus sutelkia tos pačios vertybės ir tikslai, kai kiekvienas suvokia, kad Tėvynė yra kur kas svarbiau nei paties asmeniniai interesai ar kasdienis būvis.  Kilnūs laikai ir orūs žmonės-piliečiai, iš paskutiniųjų ginantys savo pilį-valstybę, savo teritoriją ir laisvę. Sausio piliečiai sukūrė Sausio Lietuvą- vieningą, darnią ir sugyvenančią valstybę.  Sausis- mūsų idealizmo viršukalnė, nelygstamas pavyzdys kaip Pilėnų heroika.

  Švęsdami 24-ąsias  Sausio  13-osios metines, matome, kaip pasikeitė Lietuva.  Laisvės gynybą pakeitė valstybės kūryba, tik tokiu būdu šiandien yra įtvirtinama mūsų laisvė, stiprinama valstybė ir kuriama kiekvieno gerovė. Žinoma, visa ko centras- žmogus. 

 

Daugiau skaitykite „Vilnies“ nr. 4 sausio 13 d.