Kas brangiausia ir paženklinta dvasiniu kokybės ženklu...

Su  pavasariu atsisveikinome susitikimu - vidury dailiai nušienautų, kalneliais, pušynėliais ir ežerais padabintų laukų, iš kur toli matyti... Kelias į šią dieną - visi metai: nuo praėjusių metų vasaros, kai Ona Pusvaškytė, Lietuvoje žinoma tautodailininkė, P. Galaunės premijos ir Aukso Karūnos laureatė ėmėsi iniciatyvos: kviesti visus susitikti su praeitimi, joje gyvenusiais žmonėmis, ir pabūti kartu. Ji - Balninkų krašto, išnykusio Petrikiškių kaimo vienintelė šeimos atžala, vis dar klausanti tautos ir ypač gimtosiose vietose užsilikusios išminties, atėjusios per  tautosaką ir papročius, ir visa tai perpasakojanti grafikos kalba. Prieš metus ji Balninkuose pastatė koplytstulpį jėzuitui profesoriui tremtiniui kunigui Stanislovui Gruodžiui. Dabar šventina kryžių, pastatytą artimųjų atminimui ant gimtosios sodybos pamatų Petrikiškiuose. Tačiau žmogus  visada gyveno kaimynų, draugų apsuptyje. Todėl, kaip sako pati iniciatorė, norisi, kad prie tos atminties ir sugrįžtų visi, kam ji brangi, kad ,,ir dabartinė karta turėtų galimybę apie ją išgirsti.”

Daugiau skaitykite „Vilnies“ nr. 46 birželio 12 d.