Sugrįžimas... į Skulptūrų parką

Pirmiausia mes svajojame, tuomet kuriame planus, kaip tai įgyvendinti, dar po kurio laiko teikiame paraišką finansavimui, tuomet... statome, o pastatę atiduodame naudojimui. Tokia seka visų mieste vykstančių darbų, kurie skirti mūsų infrastruktūros gerinimui, miestiečių ir jų svečių, aišku, ir rajono gyventojų, atvykstančių į centrą, patogumui ir komfortui. Jau kuris laikas džiaugiamės sutvarkytomis miesto ežerų pakrantėmis, sukurtomis poilsio salelėmis, apšvietimu, nepriekaištingai tvarkoma aplinka, galimybe pasižvalgyti iš aukščiau iš pastatytos pakylos, nuo karštos saulės pasislėpti pavėsinėje, smagiai prašvilpti patogiu taku dviračiu ir pan. Kiti gi, nors, atrodo, jau tai draudžiama, maloniai laiką leidžia vedžiodami savo augintinius. Ko ne pasaka? Vanduo čia pat, komforto vietos - irgi. Bet toje iš pradžių paminėtoje sekoje nėra baigiamosios dalies - žvelgiame kritiškai į padaryto darbo eksploataciją. Kas nesuprato - paaiškinsiu: padarėme ir pamiršome. O kalba čia apie gražiąją kompoziciją ežere "Sugrįžimas".

Daugiau skaitykite „Vilnies“ nr. 67 rugpjūčio 25d.