Molėtiškiai dar tik susipažįsta su taromatų veikimo principais

Jau tapo įprasta Lietuvoje, kad visos siūlomos naujovės sutinkamos audringai, su priekaištais, o vėliau, su jomis susigyvenus, dažnai džiaugiamasi ir svarstoma, kaip gyventa be jų. Toks pats likimas, greičiausiai,  ištiks ir taromatus, kurie nuo pat pirmų jų atsiradimo dienų buvo įvairiai vertinami. Ne visiems įtiko, kad juose tara turi būti nesulankstyta ir su etiketėmis, kiti svarstė, kad namuose sandėliavimas daug vietos užims, bet visoms prieštaroms pateikiamas vienas argumentas - taromatai ne tik žmonėms, bet ir gamtai pasitarnaus, mat visa tara bus surenkama. Antai Norvegijoje gyvenanti molėtiškė Ilona Kraujelienė svarstė, kad pradėjus gyventi svečioje šalyje, kur taromatai veikia jau senokai, iš pradžių buvo keista, bet prie naujovių greitai priprasta ir jomis džiaugtis pradėta. Šeima tarą renka sandėliuke ir kas dvi savaites maišus išveža į taros surinkimo punktus. 

Daugiau skaitykite „Vilnies“ nr. 16 kovo 1 d.