Iš kur meilė žydams?

Artėja rugpjūčio 29 d. Tą dieną į Molėtus atvyks 70 žydų iš viso pasaulio ir visi, kam brangus Molėtų žydų atminimas, kartu su jais eisime Molėtų žydų mirties keliu.

Molėtų muziejuje saugomi visų kada nors atvykusių į Molėtus žydų adresai. Žydai domisi tų vietovių, kuriose gyveno jų artimieji, istorija, važiuoja iš toliausių pasaulio kraštų, ieško savo šeimų pėdsakų. Visada pirmiausiai jie ateina į muziejų. Dažnai juos lydi gidas Chaimas Bergmanas, daug padedantis ir Molėtų muziejininkams perskaityti, surasti, suvokti apie žydų gyvenimą šalia mūsų. 

Keista girdėti, kad kai kas gyvo žydo nėra matęs. Aš pati su didžiausia meile ir pagarba prisimenu savo mylimiausius dėstytojus: prof. Ireną Veisaitę ir Dovydą Judelevičių. Jų užsienio literatūros paskaitos buvo pačios įdomiausios, su jais net gūdžiais sovietiniais laikais nagrinėjome bibliją, iš jų gaudavome nemokamas kontramarkes teatrų lankymui, su jais aptardavome įdomiausius spektaklius. 

Kai aš dabar sutinku savo profesorę I. Veisaitę kokioje nors premjeroje, ji pirmoji sveikinasi, džiaugiasi, palietusi mano petį prašo ir toliau aptarinėti spektaklius savo rate ir ... daryti teatrą muziejuje...

Niekada niekam nekeršyk, viską pasiek pati ir gyvenk pagal išgales. Tik daug vėliau aš įsidėmėjau šiuos šventus žodžius, kurie yra viso I. Veisaitės gyvenimo moto. Juos prieš mirtį pasakė I. Veisaitės mama kaip priesaką paskutinę atsisveikinimo su dukryte akimirką. Neįtikėtiną gyvenimo dramą išgyvenusi mano žaviausia dėstytoja žydė nepaprastai talentingas ir įdomus žmogus, nuostabi nepakartojama asmenybė - jos negalima nemylėti.

Kiekvienas žydas išgyvena dramą. 75 metai - tragiškiausių žydų žudynių sukaktis, žadinanti prisiminimus, kelianti jausmus. 

"O galima pastatyti paminklą ant broliško žydų kapo?" - kukliai paprašė Molėtų žydų sūnus Tzvi (Grigorijus) Kriceris. Ir pastatė (atidarymas tą dieną).

Man teko ne kartą lydėti į holokausto vietą žydus, kurių artimieji buvo žiauriai nužudyti ir užkasti masinėje kapavietėje Molėtų pakrašty. Tai labai sunku: stovėti šalia, matyti žmonių atliekamus ritualus ir tikrai gyvai jausti įvykusią mūsų tautų tragediją. 

Aš kviečiu rugpjūčio 29 d. kartu su mūsų svečiais žydais praeiti mūsų Molėtų žydų mirties kelią, parodyti, kad mes atstovaujame šviesiajai visuomenės pusei.                 Viktorija Kazlienė