Nuotekų tvarkymas Molėtuose: nuo pokalbių su gyventojais iki realių darbų

Europos Komisija (EK) pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl netinkamo Miestų nuotekų direktyvos 91/271/EEB įgyvendinimo. Komisijos nuomone, Lietuva netinkamai įgyvendino direktyvą, nes neužtikrino, jog 58 aglomeracijose (tarp jų ir Molėtuose) ne mažiau kaip 98 proc. aglomeracijos nuotekų būtų tvarkoma centralizuotose nuotekų tvarkymo sistemose, ne daugiau kaip 2 proc. - individualiose nuotekų tvarkymo sistemose, o jų tvarkymas pastaruosiuose neužtikrino tokio aplinkos apsaugos lygio, kurio reikalauja direktyva.
Prioritetas - prisijungti prie centralizuotos nuotekų sistemos
Dėl pažeidimų vandens įmonės, gavusios paramą ir įsipareigojusios prijungti gyventojus prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, privalo imtis aktyvių veiksmų skatinant gyventojus jungtis. Aplinkos ministerija rengia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kurio pagrindiniai tikslai - užtikrinti, kad visose aglomeracijų teritorijose būtų centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos (išskyrus tuos atvejus, kai tai būtų nepateisinamai brangu), ir visi šių aglomeracijų (ir Molėtų miesto) gyventojai būtų prisijungę prie centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų, taip pat užtikrinti, kad individualusis nuotekų tvarkymas aglomeracijose būtų vykdomas išskirtiniais atvejais, kai centralizuotos sistemos kainuotų per brangiai, ir nuotekų tvarkymas tokiose sistemose atitiktų tokį patį aplinkos apsaugos lygį, koks yra taikomas aglomeracijai.
Molėtuose prisijungimas prie centralizuotos nuotekų sistemos įvykdytas 61 proc.
UAB  „Molėtų vanduo“ pardavimų plėtros vadybininkas Juozas Kerpė, apžvelgdamas situaciją Molėtuose, teigė, jog nors gyventojai ir išsiima prisijungimo prie centralizuotos nuotekų sistemos sąlygas (per kelis pastaruosius mėnesius tokių būta 22), sutartys sudaromos gana vangiai.
„Jei Molėtų mieste 99 proc. daugiabučių namų prisijungę prie centralizuotos nuotekų sistemos, tai kalbant apie individualius namus yra pasiektas tik 61 proc. rezultatas, t. y., iš 580 individualių namų prie sistemos prisijungę 352“, - informavo vadybininkas, įvardindamas kelis artimiausius žingsnius siekiant, kad prisijungusių prie centralizuotos nuotekų sistemos individualių namų procentas didėtų. „Pirmasis žingsnis - prie atnaujintų tinklų yra galimybė prijungti 77 individualius namus, o kur tinklai senesni - 36 namus. Tai rimtas ir nemažas rezervas, kurį mažinant turime tikslą pasiekti kuo geresnių rezultatų“, - sako J. Kerpė. Molėtų rajono savivaldybės taryba patvirtino UAB „Molėtų vanduo“ veiklos ir plėtros planą 2017 - 2019 metams, kuriame irgi numatyta centralizuotų nuotekų tinklų plėtra. Šiais metais planuojama prie centralizuotos nuotekų sistemos prijungti Girininkijos gatvėje esančius du daugiabučius namus, 2018-2019 metais - individualius namus, esančius Darbo, Kauno skersgatvio, M. Apeikytės, Žaliojoje bei Medžiotojų skersgatvio gatvėse. Tad vadovaujantis minėtuoju planu prie centralizuotos nuotekų sistemos turėtų prisijungti dar 77 individualūs namai. Tokiu būdu būtų pasiekta, kad 98 proc. Molėtų nuotekų bus tvarkoma centralizuotose nuotekų sistemose.
Paklaustas, kodėl dalis gyventojų nėra suinteresuoti jungtis prie centralizuotos nuotekų sistemos, J. Kerpė sakė, kad vieniems tai per brangu, o kiti, kurie prie namų susitvarkę aplinką, infrastruktūrą, nenori, kad ji būtų ardoma. „Tačiau noriu priminti, kad ir šioje srityje yra naujos technologijos, pavyzdžiui, galima nesugadinant išpuoselėtos vejos ar trinkelių, iškasant vos dvi duobes, vamzdžius sudėti po žeme, tad be įvairių pasiteisinimų labai norėtųsi, kad iniciatyva jungtis prie centralizuotos nuotekų sistemos būtų pačių gyventojų, o ne bendrovės ar kitų institucijų“, - dėsto pašnekovas, informuodamas, kad jau atlikta dalis namų darbų: sudaryti neprisijungusių gyventojų sąrašai, apskaičiuota, kiek kiekvienas jų per pastaruosius ketverius metus išvežė nuotekų į UAB „Molėtų vanduo“ nuotekų valyklą. Skaičiai įvairūs - vieni veža pavyzdingai, kiti per metus išveža vos pusantro kubinio metro nuotekų, dar kiti iš viso jų neveža. Tuomet kyla pagrįstas klausimas, kur sunaudotas vanduo patenka, ar nėra juo teršiama aplinka, ar teršalai filtruojasi į gruntą?
Juozas Kerpė: „tikimės pačių gyventojų iniciatyvos ir supratingumo“
„Labai nesinori žmonių gąsdinti baudomis ar sankcijomis, todėl pirmiausia darbus pradėsime nuo dialogo, diskusijų su gyventojais. Laukiame suinteresuotų gyventojų skambučių, atvyksime į bet kurią gatvę, viską paaiškinsime, atsakysime į rūpimus klausimus ir neabejoju, kad kartu surasime optimaliausią sprendimą“, - sako pašnekovas, dar pridėdamas, kad kaimynai gali kooperuotis jungiantis prie centralizuotos nuotekų sistemos, o pirmiausia bendrovės specialistų dėmesys bus skiriamas toms gatvėms, kuriose yra daugiausiai neprisijungusių namų, pavyzdžiui, Lakajų, Parko gatvėse. Tarp neprisijungusių prie centralizuotos nuotekų sistemos nėra vien tik pensinio amžiaus žmonės, bet ir valstybės tarnautojai, medikai, verslininkai.
J. Kerpė pastebi, kad patys žmonės ne visuomet savarankiškai teisingai tvarko nuotekas, nes vien tik turėti nuotekų išgriebimo duobę nepakanka - sunaudoto vandens kiekis turi būti išvežtas į nuotekų valyklą, o tai yra brangi paslauga, tad pavyzdingai išvežant nuotekas nemažai kainuoja. „Pagal mūsų patvirtintus įkainius, už surinktų ir išvežtų nuotekų kubinį metrą gyventojai moka 4,61 eurus bei 1,05 euro už vieno kubinio metro nuotekų valymą“.
J. Kerpė sako, kad mieste nerekomenduotų statyti valymo įrenginių, kadangi investicijos didelės, o nuotekos dažnais atvejais neišvalomos pagal reikalavimus. „Noriu atkreipti Giedraičių miestelio gyventojų dėmesį, kur bus atnaujinami ir tiesiami nauji ne tik geriamo vandens, bet ir nuotekų tinklai, todėl tai puiki proga vykdant šiuos darbus jungtis prie centralizuotos nuotekų sistemos“, - informavo plėtros vadybininkas, dar kartą pabrėždamas, kad su visais gyventojais bus stengiamasi surasti bendrą kalbą, kad būtų įvykdytas EK reikalavimas. „Nei pokalbiai ar patarimai, nei nuolydžių nustatymai prie individualių namų nieko nekainuos - svarbu, kad patys gyventojai suvoktų prisijungimo prie centralizuotos nuotekų sistemos naudą. Bet kokiu atveju tą anksčiau ar vėliau bus privalu padaryti“.
Lakajų gatvėje, Molėtuose, tėvų namuose gyvenanti Virginija Tursienė džiaugiasi, kad nusprendė prisijungti prie centralizuotos nuotekų sistemos. „Dabar jau nebereikia galvoti, kada nuotekas iš duobės išvežti, taip daug patogiau. Žinoma, prisijungimas kainavo, tačiau patogumas labai akivaizdus“, - sakė moteris, patarianti ir kitiems pasekti tokiu pavyzdžiu.
Netinkamai likviduojamos nuotekos - žala gamtai ir nemažos baudos
Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros vedėjas Rimas Veršelis sakė, kad šiemet jau patikrinti keturi nuotekas vežę molėtiškiai, du iš jų nubausti už jų išpylimą neleistinoje vietoje. „Vienu atveju buvo gautas skambutis Bendruoju pagalbos centro numeriu 112, kad žmogus nuotekas išpylė tiesiog miške. Nors asmuo teisinosi, kad tos nuotekos neteršia gamtos, jis nubaustas pinigine bauda. Beje, pernai buvo nubausti penki tokie pažeidėjai“, - sakė R. Veršelis, pridurdamas, kad gyventojai turėtų jungtis prie centralizuotos nuotekų sistemos, o tvarkantys nuotekas patys sudaryti sutartis su jas vežančiomis įmonėmis ir sąžiningai jas tvarkyti bei turėti tą patvirtinančius kvitus. Nuotekų išleidimas į aplinką užtraukia baudą nuo 60 iki 3 tūkst. eurų.
Iki 2019 metų Lietuvoje ketinama sukurti individualių nuotekų tvarkymo registrą, kuriame būtų kaupiama ir saugoma informacija apie tokių nuotekų tvarkymo vietą, naudojamus tam įrenginius ir būdus. Lietuvai neįvykdžius EK reikalavimų, ši privalės kreiptis į Europos Teisingumo Teismą. 

Karolio Laurinavičiaus nuotrauka.