Asvejos regioninio parko darbuotojų kasdienybė – ką reiškia rūpintis parku, kurio dalis mena akmens

Nors kiekvienas Lietuvos regioninis parkas greičiausiai turi kažką unikalaus, keliuose jų pastaraisiais metais rastos akmens amžiaus laikų gyvenvietės? Būtent taip nutiko Asvejos regioniniame parke, kuris didžiuojasi ilgiausiu Lietuvos ežeru, o dabar jo įspūdingiausių objektų sąrašą papildė ir šis istorinis radinys.
Į klausimus apie parko gyvenimą atsako jo specialistė Laura Leškevičiūtė.
Kuo išskirtinis Lietuvos kontekste Asvejos regioninis parkas?
Išskirtinė mūsų vertė yra Asvejos ežeras, susiformavęs dar ledynmečiu. Tai ilgiausias Lietuvos ežeras, kurio ilgis siekia 22 kilometrus. Jei įskaičiuosime ir dvi įlankas, bendras ilgis yra apie 30 kilometrų. Kartu tai ir trečias pagal gylį Lietuvos ežeras, kuris giliausioje vietoje siekia 50,2 metro. Žmonėms labai patinka ir tai, jog pati įduba, kurioje yra ir ežeras, turi labai didelius šlaitus.
Jūsų parke be buhalterės dirba keturi žmonės – ką kasdien veikia parką prižiūrintys darbuotojai?
Aš dažniausiai vedu ekskursijas, kuriu edukacines programas, dirbu su vaikais, keliauju į mokyklas. Ekologės darbas yra rengti vaikams šviečiamuosius renginius apie augalus, paukščius. Ji fiksuoja, stebi retus augalus, paukščius bei vabzdžius. Taip pat ji prižiūri ir visus draustinius, kurių turime net 23.
Turime ir kraštotvarkininką, besirūpinantį statybų veikla, leidimų išdavimais ir t.t., bei už rekreaciją atsakingą žmogų, kuris tvarko dviračių takus, stovyklavietes, visą infrastruktūrą. Bet parko gyvenimas toks, kad visi vieni kitiems padedame ir visi dirbame drauge.
Kokie žmonės į parką atvyksta dažniausiai?
Labai įvairūs, sulaukiame daug šeimų, daug senjorų, daug mokyklinio amžiaus vaikų.
Šį pavasarį labai padaugėjo pradinukų. Jiems labiausiai patinka edukacinės programos, susijusios su gamta – kartu, pavyzdžiui, ieškome žalčių, nes parko simbolis yra žaltys. Vyresniems mokiniams įdomesnė istorija, nes juk parke turime ir kunigaikščių Radvilų rūmų liekanų ekspoziciją. Čia, Dubingių piliavietėje, yra perlaidoti Radvilų palikuonys.
O šeimoms patinka, kad pas mus galima aktyviai pajudėti, pakeliauti, bet kartu randi ir edukacinės veiklos. Pavyzdžiui, neseniai pristatėme net išplėstos realybės specialiąsias lentas, kuriose naudojantis išmaniuoju įrenginiu gali pamatyti istorijos detales.
Kiek ekskursijų per metus suorganizuojate?
Kiekvienais metais vis daugiau. Pernai pravedėme 119, ir tai be edukacinių veiklų, tik ekskursijos. O vienoje iš jų žmonių kartais būna 20, kartais 50. Yra tekę vesti ir 80 žmonių. Taip pat matome aiškią tendenciją, kad žmonės pradėjo parke švęsti gimtadienius, šeimos ar kurso susitikimus – prieš keliaudami ar prie ežero, ar į sodybą, jie užsisako ekskursiją, nes nori ir kultūrinės pramogos.
Ar dažnai sulaukiate skundų, žmonių kreipimųsi dėl nelegalios veiklos ar šiukšlinimo?
Tiesa pasakius, skundų sulaukiame nedažnai. Nežinau, ar tai gerai, ar blogai. Dažniausiai gauname pranešimus, kad kokioje nors stovyklavietėje prišiukšlinta. Tuomet nuvažiuojame, sutvarkome. Tai daugiau dėl tvarkos gamtoje, ne dėl noro skųstis.
Aišku, pasitaiko ir skundų dėl statybų – žmonės nori patikrinti, ar jos aplinkui vyksta legaliai. Būna, vykdome reidus tiek automobiliu, tiek valtimi, tikriname, ar nėra pažeidimų. Bet pastaruoju metu jų pasitaiko mažiau.
Savo svetainėje rašote apie senovinę Žingių gyvenvietę. Ar galite papasakoti, kaip ją atradote?
Dalis mūsų parko priklauso Vilniaus rajono savivaldybei. O Žingiai kaip tik ir yra toje dalyje. Prieš įrengiant Žingių poilsiavietę prie Asvejos ežero, prieš pradedant statybas, reikėjo atlikti žvalgomuosius tyrimus – teritorijoje yra pilkapių, todėl negalima pradėti statybų, net minimalių. Archeologinių kasinėjimų metu buvo aptikti radiniai: titnago dirbiniai, strėlių antgaliai, šlifuotas akmeninis kirvis. Visi jie mena akmens amžių, todėl buvo pradėti jau rimtesni tyrimai ir galiausiai atrasta visa Žingių gyvenvietė, ten egzistavusi vėlyvojo mezolito ir ankstyvojo neolito laikotarpiu.
Kas šioje vietoje įsikurs dabar?
Pati ištyrinėta gyvenvietė vėl bus užkasta, o radiniai bus surinkti ir saugomi. Kaip ir minėjau, toje vietoje bus Žingių stovyklavietė su visa infrastruktūra (tualetai, pavėsinės, laužavietės ir t.t.), taip pat Vilniaus rajono savivaldybė planuoja pastatyti informacinį stendą, kuriame aprašys šios gyvenvietės istoriją.
Ar jaučiate, jog žmonės aktyviau važinėja po Lietuvos gamtos objektus? Jei taip, ar manote, kad tai geras reiškinys?
Tai, kad žmonės yra aktyvesni – faktas. Ir dėl ekskursijų, ir dėl laiškų ir skambučių su klausimais apie stovyklavietes, apie lankomus objektus, pažintinius takus. Dauguma jų keliauja atsakingai, sulaukiame vis daugiau dviratininkų – juk turime ilgiausią Lietuvos ežerą, kurį norint apvažiuoti reikia numinti 65 kilometrus.
Žmonės mėgsta aktyviai judėti. Prieš du metus kartu su keliautoju Pauliumi Juzėnu metėme visiems iššūkį, apeiti pėsčiomis ilgiausią Lietuvos ežerą, jam ryžosi apie 40 dalyvių. Buvo smagi patirtis ir patiems parko darbuotojams, ir visiems kitiems. Pažadu, dar tikrai mesime naujų iššūkių.