Kodėl svarbu (ne) pasirašyti statybos darbų perdavimo−priėmimo aktą?

Perdavimo−priėmimo aktas yra dokumentas, kuriame fiksuojamas statybos rangos sutarties įsipareigojimų įvykdymas arba neįvykdymas, t. y. atlikti darbai be trūkumų, su trūkumais ir pan. Pagal Civilinio kodekso 6.692 straipsnio, 6.694 straipsnio nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus statybos darbus.

Darbų perdavimo−priėmimo akto pasirašymo/ nepasirašymo teisinės pasekmės padeda atskleisti šio akto teisinę reikšmę.

1. Akivaizdžių trūkumų nenurodymas perdavimo-priėmimo akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl vėliau jais remtis negalima.

Civilinio kodekso 6.662 straipsnio 3 dalies normoje įvardyta, jog užsakovo pareiga − atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nurodyti akivaizdžius trūkumus. Akivaizdžiais trūkumais laikomi tokie trūkumai, kuriuos galima nustatyti priimant darbą normaliai, neturint specialiųjų žinių. Neakivaizdūs trūkumai yra tie, kurių nebuvo galima nustatyti normaliai priimant daiktą, bet išryškėjo vėliau tiek naudojant statinį, tiek dėl metų laikų.

Būtina atkreipti dėmesį, kad sprendžiant atliktų statybos darbų trūkumų akivaizdumo klausimą, užsakovui, kuris nėra profesionalus statybininkas, jokie profesionalumo reikalavimai nekeliami. Tačiau kitokie akivaizdumo reikalavimai turėtų būti keliami užsakovui profesionaliam statybininkui, pvz., generaliniam rangovui subrangos sutarties atveju. Generalinis rangovas skiria statybos vadovą, kuriam teisės aktai (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 79 d.) numato pareigą profesionaliai kontroliuoti statybos darbų kokybę. Todėl generalinio rangovo atveju normalaus darbų priėmimo turinys ir pasekmės kitos – daug griežtesnės. Pvz., nustačius generalinio rangovo darbuotojų aplaidumą, be kita ko, ir priimant statybos darbus (priėmimo metu darbų trūkumų nenustatyta), generaliniam rangovui gali būti priteistos mažesnes išlaidos už atliktų darbų trūkumų šalinimą.

Pažymėtina, kad kitokie, žymiai griežtesni, atliktų darbų patikrinimo reikalavimai keliami statinio statybos techniniam prižiūrėtojui. Statybos techninis prižiūrėtojas turi pranešti užsakovui apie netinkamai atliktus statybos darbus. Užsakovas perdavimo−priėmimo akte taip pat turėtų nurodyti darbų trūkumus, kurie jam buvo žinomi, nors jam, kaip neprofesionaliam statybininkui, neakivaizdūs.

2. Nuo perdavimo−priėmimo akto pasirašymo perduotų darbų atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika pereina užsakovui.

Rizikos paskirstymą šalims nustato bendrosios rangos ir specialiosios statybos rangos teisinius santykius reguliuojančios teisės normos. Bendrosios rangos teisės normos reglamentuoja: jeigu įstatymų ar rangos sutartimi nenustatyta ko kita, darbams atlikti perduotų medžiagų ar įrenginių atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka ją davusiai šaliai; darbų rezultato ar tarpinio darbų etapo rezultato, iki užsakovas jį priima, atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka rangovui (Civilinio kodekso 6.649 straipsnio 1 d. 1 ir 2 punktai). Specialiosiomis statybos rangą reglamentuojančiomis rizikos paskirstymo šalims teisės normomis nustatyta, kad statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį priims užsakovas, tenka rangovui (Civilinio kodekso 6.682 straipsnio 1 d.).

Ši norma suponuoja bendro pobūdžio prielaidą, kad užsakovui pagal darbų perdavimo−priėmimo aktą priėmus statybos darbus, daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka jam.

Statybos darbų rezultato perdavimas−priėmimas siejamas su faktiniu ir galutiniu statybos darbų rezultato perdavimu užsakovui ta prasme, kad statybos rezultatas pereina pastarajam – jis gali jį naudoti, valdyti, juo disponuoti.

3. Su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus.

Statybos rangos sutartis yra atlygintinė sutartis. Užsakovas privalo sumokėti už atliktus darbus. Civilinio kodekso 6.687 straipsnyje numatyta, kad „užsakovas privalo apmokėti už statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka“. Tai reiškia, kad Civilinis kodeksas suteikia diskrecijos teisę šalims susitarti dėl apmokėjimo sąlygų. Šią statybos rangos šalių teisę gali riboti tik bendrieji teisės principai. Užsakovas, nors ir privalo priimti (pasirašyti perdavimo−priėmimo aktą) darbus su trūkumais, tačiau pareiga sumokėti už netinkamai atliktus darbus jam neatsiranda (nebent šalys susitaria kitaip).

Teismų praktikoje pripažinta, kad pareiga sumokėti už atliktus darbus taip pat atsiranda nuo faktinio statybos darbų rezultato naudojimo pradžios ir nėra siejama tik su dvišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Kai kuriose bylose kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktinis darbų naudojimas turi reikšmę sutartiniams įsipareigojimams. Nustačius, kad nėra perdavimo−priėmimo akto ir darbais nepradėta faktiškai naudotis, konstatuota, kad rangovui neturi būti atlyginta už darbus.

4. Užsakovas perduodamų darbų gali nepriimti tik Civiliniame kodekse nustatytais atvejais:

• kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (Civilinio kodekso 6.652 straipsnio 4 dalis);

• kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (Civilinio kodekso 6.694 straipsnio 5 dalis);

• kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (Civilinio kodekso 6.694 straipsnio 6 dalis).

Nors Civiliniame kodekse tiesiogiai nėra paminėta, tačiau akivaizdu, kad užsakovas neturi priimti (pasirašyti) perdavimo−priėmimo akto tais atvejais, jei akte nurodyti darbai neatlikti.

Teismų praktikoje pažymima, kad nepriimdamas darbų rezultato užsakovas turi pagrįsti ir įrodyti, dėl kokių priežasčių jo nepriėmė. Pagrindą atsisakyti priimti darbus privalo įvardyti ir įrodyti užsakovas. Užsakovui nenurodžius, dėl kokių priežasčių nepriimti darbai, ir tų priežasčių nepagrindus įrodymais, laikytina, kad darbai atlikti ir už tinkamai atliktus darbus rangovui turi būti sumokėta. Nenustačius esminių statybos objekto trūkumų užsakovas neturi teisės atsisakyti priimti perduodamus darbus.

5. Užsakovui neįvykdžius pareigos pasirašyti perdavimo−priėmimo aktą, rangovas įgyja teisę jį pasirašyti vienašališkai.

Teisė vienašališkai pasirašyti darbų perdavimo−priėmimo aktą įtvirtinta Civilinio kodekso 6.694 str. 4 d., kuris reglamentuoja, jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti šį aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vienašališkai pasirašytas perdavimo−priėmimo aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Teisme nenuginčijus tokio vienašališkai pasirašyto darbų perdavimo−priėmimo akto, užsakovui kyla prievolė atsiskaityti su rangovu už atliktus darbus.

Primintina, kad statybos rangos teisiniai santykiai yra priešpriešinio pobūdžio. Tą atspindi ir galimybė vienašališkai pasirašyti perdavimo−priėmimo aktą. Rangovas tokį aktą gali pasirašyti vienašališkai tik tada, kai pats yra įvykdęs visas prievoles pagal sutartį.

Vienašališkai pasirašytas darbų perdavimo−priėmimo aktas gali būti nuginčytas, jeigu teismas nustatys, kad kita šalis atsisakė pasirašyti jį pagrįstai (Civilinio kodekso 6.694 str. 4 d.). Taigi užsakovas, pagrįstai nesutikdamas priimti atliktus darbus, bet neginčydamas rangovo vienašališkai pasirašyto darbų perdavimo−priėmimo akto, įgyja pareigą atsiskaityti su rangovu. Tai reiškia, kad užsakovas, sužinojęs apie rangovo vienašališkai pasirašytą darbų perdavimo−priėmimo aktą, turi imtis veiksmų ir jį ginčyti teisme, jeigu tam yra pagrindas. Priešingu atveju toks vienašališkai pasirašytas darbų perdavimo−priėmimo aktas sukels statybos rangos teisinių santykių subjektams tokias pat pasekmes, kaip ir abiejų šių subjektų pasirašytas aktas: rangovas įgis teisę reikalauti atlygio už atliktus darbus, o užsakovui atsiras pareiga už juos atlyginti.

6. Darbų perdavimo–priėmimo aktas žymi garantinio termino pradžią.

Civilinio kodekso 6.666 str. 5 d. skelbia, kad tuo atveju, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita, garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai darbų rezultatą priėmė arba turėjo priimti užsakovas. Civilinio kodekso 6.698 str. 2 d. reglamentuoja, kad garantiniai terminai pradedami skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudotis dienos.

Iš teismų praktikos galima suprasti, kad garantinis terminas gali būti skaičiuojamas tiek nuo perdavimo−priėmimo akto, tiek nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti, jeigu šalys taip susitarė statybų rangos sutartyje. Šalims nesusitarus dėl garantinio termino pradžios, šis terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo darbų perdavimo−priėmimo akto pasirašymo, nes būtent šiuo aktu statybos darbų rezultatas perduodamas užsakovui.

Statybos darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymas arba atsisakymas jį pasirašyti sukelia teisines pasekmes tiek rangovui, tiek užsakovui.

Informacijos šaltinis: Amber Lex