„Šis ūkis – ir atradimas, ir pati geriausia istorija, kaip galima kaime gyventi oriai"

Tarp miškų Paliesio kaime avininkystės ūkį nuosavoje žemėje įkūrę Inga ir Kęstutis Samušiai gyvenimu kaime ne tik mėgaujasi, bet ir iš to pragyvena. Šeimos ūkio verslas, iš Molėtų rajono persikeliantis į Uteną, kuri arčiau – už 20 kilometrų, prasidėjo būtent sodyboje Paliesio kaime.
Gyvenimo kaime be gyvulių neįsivaizdavo
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, apsilankęs avininkystės ūkyje, vėliau nuvykęs į vilnos veltinio vėlyklą Utenoje, iš arčiau susipažinęs su ūkininkais ir verslininkais, akcentavo, kad tai netradicinis ūkis, nes jame gaminama avalynė, drabužiai. Ministras pridūrė, kad šis ūkis – tai sėkmės istorija, kai kalbama apie kaimo gyvybingumą, kai mažas verslas išeina į pasaulinę rinką. „Šis ūkis – tai ir atradimas, ir pati geriausia istorija, kaip kaime galima gyventi oriai“, – sakė žemės ūko ministras, pabendravęs su Ingos ir Kęstučio Samušių šeima.
Šioje šeimoje auga dvi dukros - Vasarė ir Vėtra bei du sūnūs - Jovaras ir Ąžuolas. Miškininkas Kęstutis Samušis, prieš daugiau negu dešimtmetį su žmona Inga įsigijęs žemės Molėtų rajone, pasakojo, kad gyvenimas kaime jaunos šeimos negąsdino ir netgi vienu metu, kaip juokavo ūkininkas, svajota apie molinį namą, kokį pasistačiusi jo sesuo. Bet tuo metu dar gyvenant Žemaitijoje iliuzija kitoje Lietuvos pusėje statytis namą subliuško kaip sunkiai įgyvendinama. Pradėta dairytis sodybos, o ją įsigijus persikelta gyventi ir iš karto įsigyta avių, nes gyvenimo kaime be gyvulių Kęstutis neįsivaizdavo. Juolab kad aplink sodybą esantys žemės plotai buvo nešienaujami, apaugę šabakštynais. Kraštovaizdis pasikeitė, kai laukuose pradėjo darbuotis nereiklios aplinkai ir priežiūrai škudžių veislės avys. Investavus į ganyklų aptvarus, dabar Samušiai augina per du šimtus šios veislės avių, kurios puikiai sutaria su ožkytėmis, aptvare ganosi devyni hailendų veislės buliai, dar auginamos vištos, žąsys, patarškos, kalakutai...
Aptarė škudžių avių veislės pripažinimą lietuviška veisle
Su ūkį puoselėjančią šeimą aplankiusiu ministru pirmiausia kalbėtasi apie šių dienų aktualiją – kaip apsisaugoma nuo vilkų išpuolių, nes ūkininkaujama miškų apsuptyje. „Turime šunį, kuris šiek tiek gelbėja lojimu, o be to, škudžių veislės avys – baukščios, nenustovi vietoje, nakčiai ateina arčiau namų, todėl dar vilkai nuostolių nepridarė, bet lūšis buvo įlindusi ir vieną avį sužalojo“, – pasakojo K. Samušis, pridūręs, kad už kelių kilometrų ūkininkaujantis kaimynas daug nuostolių nuo vilkų išpuolių patyrė. Su ministru aptarus prevencinių priemonių efektyvumą, K. Samušis, kaip Lietuvos škudžių avių augintojų asociacijos vadovas, kėlė dar vieną problemą – škudžių avių veislės pripažinimą lietuviška veisle. Ūkininko teigimu, yra pakankamai duomenų ir istorinių žinių, kad škudė – lietuviška veislė, rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1890 metais Šilutės rajone. „Paradoksalu tai, kad ši avių veislė visuose klasifikatoriuose vadinama lietuviška, bet Lietuvoje nepripažinta“, – kalbėjo ūkininkas, pridūręs, kad škudės ir išmokų kategorijoje priskirtos prie mėsinių.
Iš Paliesio į Uteną ir – visą pasaulį
Bet labiausiai ūkio naudą pakėlė Ingos verslas – vilnos vėlimas. Velti iš vilnos Inga pradėjo dar gyvendama Žemaitijoje. Apsigyvenus Molėtų rajone, vėlimui naudota savų avių vilna, o dirbtuvėmis tapo namai. Užsakymų pradėjus daugėti, verslas plėtėsi. Dabar Inga ir Kęstutis dalį vilnos perka bei sako, kad savos vilnos per mažai visiems užsakymams įvykdyti. Iš sodybos Paliesio kaime nuvykus į Uteną, pirmiausia užsukta į Utenos kūrybinių industrijų centrą „Taurapilis“, kur avalynės vėlyklą iš savo namų perkėlė Inga ir Kęstutis. Svečius pasitikusi VšĮ Utenos verslo informacijos centro direktorė Irina Šeršniova ministrą K. Navicką supažindino su visomis „Taurapilyje“ esančiomis kūrybinėmis industrijomis, kalbėjo, kad I. ir K. Samušiai yra pavyzdys kitiems, kaip galima sukurti sėkmingą verslą, kuris auga ir plečiasi.
Šiuo metu „Taurapilyje“ likusi dalis Samušių verslo, o veltinio vėlykla perkelta į erdvesnes patalpas. Tapus vienais didžiausių vilnos vėlimo pardavėjų Baltijos šalių regione ir veltinio avalynės gamintojų pasaulinėje rinkoje, Inga ir Kęstutis yra įdarbinę apie 10 žmonių, o sezono metu jų darbuojasi ir daugiau. „Kadangi pagamintą avalynę siunčiame į JAV, Australiją, Didžiąją Britaniją, Kanadą ir kt. šalis, teko įkurti siuntų tarpininkavimo įmonę ir kartu patiems susidaryti geresnes siuntimo sąlygas“, – pasakojo Inga, pridūrusi, kad prekiaujama ETSY, AMAZON internetinėse platformose, o avalynė gaminama pagal užsakymus. Siūlomų Ingos sukurtų modelių katalogas itin didelis – galima rinktis iš 250 pavydžių, be to, kiekvienas batų pavyzdys turi kelių tipų padus ir šiuo metu galima rinktis avalynę iš 60-ies unikalių spalvų. Veliami aulinukai, pusauliniai batai, šlepetės, per mėnesį parduodama apie 300 porų. Įprastai vienai porai nuvelti sugaištama apie porą valandų. „Mums svarbiausia yra kokybė, todėl plečiantis verslui vėlimo dirbtuvėse darbuojasi vadybininkė, tikrinanti gaminio kokybę“, – pasakojo Inga, ministrui užsukus į dirbtuves bei susipažinus su šlapiuoju vėlimo būdu, kuriam naudojamas itin aukštos kokybės muilas, vėlimo procesą pagreitinančios bambuko lazdelės ir t. t.
Nustebino pozityvumu
Pasak ūkininkų ir verslininkų, vis tik net ir jų verslui, kur pagaminta produkcija realizuojama e. prekybos būdu, buvo sunku išgyventi karantino metu ir teko susidurti su nemenkais išbandymais. Pasidžiaugęs I. ir K. Samušių sėkmės istorija, ministras K. Navickas kalbėjo, kad apsilankymo metu jis buvo nustebintas dar ir savo verslą sukūrusių žmonių pozityvumu, kurio nestigo kalbant visomis šiandienos aktualijomis. Ministro teigimu, po apsilankymo ūkyje dar kartą reiktų peržiūrėti ministerijos prevencinių priemonių programos efektyvumą, o klausimas dėl škudžių veislės išsaugojimo ir pripažinimo lietuviška bus aptartas artimiausiu metu, diskutuojant pasitarime dėl ūkinių gyvūnų genofondo išsaugojimo kriterijų.  

 

Linos Gaižutienės nuotraukoje: Ministras Kęstutis Navickas apsilankė I. ir K. Samušių avininkystės ūkyje