DAR KARTĄ APIE PIEVŲ GAISRUS

Kasmet, kai baigiantis žiemai iš po sniego pasimato pirmi pievų lopai, suprantame nemalonią tiesą: artėja ne tik pavasaris, bet ir laikas, kurį teisėtai galima vadinti pievų gaisrų vajumi. Teisėtai taip jis vadintinas todėl, kad ši atavistinė, lietuviams visai nebūdinga „priemonė“ tebėra gyvybinga ir  akivaizdi.
Būtų  naudinga pažvelgti į mūsų protėvių evoliuciją lydėjusią ugnį ir jos naudojimą. Suprantu, kad tai – istorikų reikalas, tačiau neturiu vilties, kad kam nors iš jų toks tyrimas pasirodys svarbus. Beje, kažkuri tokio tyrimo dalis turėtų būti skirta ugniai, kaip gamtos nukariavimo priemonei – bent jau mūsų krašte žemė iš miškų jos pagalba būdavo „atkovojama“.

Daugiau skaitykite „Vilnies“ Nr. 22 kovo 22 d.