Judėjimas dviračiu ar pėsčiomis – tiesiausias kelias į sveikatingumą

Nuolat gerinant infrastruktūrą molėtiškiams sudaromos sąlygos patogiai ir saugiai keliauti be automobilio (Molėtų savivaldybės administracijos nuotrauka).

Kelionė pėsčiomis, dviračiu ar paspirtuku vietoje automobilio – tai ne tik švaresnė aplinka, pastebimos sutaupytų pinigų sumos, bet ir neįkainojama nauda žmogaus sveikatai. Molėtų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Nina Penkauskienė teigia, kad būtent pasyvus gyvenimo būdas lemia daugybę lėtinių ligų, kurių galėtume išvengti tiesiog daugiau judėdami.

Ligos – šiuolaikinio gyvenimo būdo pasekmė

„Dirbame kompiuteriu, vakarus leidžiame su televizoriaus pulteliu rankoje, o pas draugus ar į prekybos centrą vykstame automobiliu. Dėl tokio fizinio pasyvumo priaugama antsvorio, organizmas prastai aprūpinimas deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, sulėtėja kraujotaka, galiausiai tai tampa daugybės lėtinių ligų: diabeto, hipertenzijos, onkologinių susirgimų, padidėjusio cholesterolio, psichinės sveikatos negalavimų, priežastimi“, – rizikas vardija N. Penkauskienė.

Gydytojos teigimu, problemoms spręsti žmonės pirmiausia griebiasi tablečių, nors pats efektyviausias būdas kovoti su šiandien dažną kamuojančiomis lėtinėmis ligomis – gyvenimo būdo korekcijos: „Tinkamai sureguliavus fizinį aktyvumą, mitybą, jei ir nepavyktų visiškai atsisakyti medikamentinio gydymo, tai tablečių tikrai reikėtų mažiau, o daugelio ligų apskritai galėtume išvengti“.

Maratonai nebūtini – rinkitės kelionę be automobilio

Gydytojos teigimu, daugelis klaidingai įsivaizduoja sveikatai palankų fizinį aktyvumą: „Tikrai nereikia alinančių maratonų, užtenka pakoreguoti kasdienius savo įpročius. Esate įpratę važiuoti į darbą automobiliu – išbandykite dviratį, keliaujate į svečius ar prekybos centrą – nueikite pėsčiomis.“ Atrodytų, maži pokyčiai, tačiau jų nauda – sunkiai išmatuojama.

Pasak pašnekovės, taip elgiantis nuolat pagerės ne tik fizinė, bet, neabejotinai – ir emocinė sveikata, smegenų veikla, nuotaika, bus pagaminama daugiau „laimės hormonų“. N. Penkauskienės įsitikinimu, judėjimo pervertinti neįmanoma – tai tiesiausias kelias išvengti daugybės lėtinių ligų ir mėgautis kokybišku visaverčiu gyvenimu.

Juk ir sąlygos, pasak prieš septynerius metus iš sostinės į Molėtų rajoną, Balninkus, persikėlusios gyventi gydytojos, judėjimui be mašinos šiame krašte idealios – nuostabi gamta, švarus oras, nedideli atstumai, tinkama dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūra.  

Prioritetas – dviračiu ir pėsčiomis pasiekiama darbo vieta

Beje, minėtoji infrastruktūra nuolat atnaujinama, plečiama: naudojant Europos Sąjungos investicijas įrengiami dviračių ir pėsčiųjų takai. Kaip informavo Molėtų rajono savivaldybė, projektai įgyvendinami tiek pačiuose Molėtuose, tiek ir mažesniuose miesteliuose, didelis prioritetas skiriamas susisiekimui tarp gyvenviečių. Savivaldybė per pastaruosius kelerius metus įgyvendino arba šiuo metu vykdo net 8 projektus, tarp kurių verta paminėti Molėtų miesto teritorijų tarpusavio integraciją nutiesiant daugiau nei du kilometrus pėsčiųjų ir dviračių takų, taip pat Lietuvos automobilių kelių direkcijos įrengtus pėsčiųjų ir dviračių takus, jungiančius Molėtus ir Kijėlius, Molėtus ir Luokesą.

Artimiausiais metais planuojama tęsti plėtrą – Molėtuose ketinama įrengti 1,5 kilometro pėsčiųjų taką nuo Vilniaus iki Moletūno gatvės, nutiesti pėsčiųjų ir dviračių taką Daubos gatvėje. Nors kurortinės gyvenvietės statuso siekiantiems Molėtams dviračių takai itin svarbūs turistams pritraukti, infrastruktūra planuojama ne vien rekreacijai. Pasak Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Sigito Žvinio, dedamos maksimalios pastangos molėtiškiams sudaryti tinkamas sąlygas kasdienėms kelionėms į darbą dviračiu ar pėsčiomis.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.