„Rokiškio mėsinė“ gali pasiūlyti didelį aukščiausios kokybės gaminių asortimentą, be to, jis nuolat pildomas naujais gaminiais. Šiai plėtrai pasitarnaus ir parama.
UAB „Daivida“ archyvo nuotr.
Nors UAB „Daivida“, valdanti prekės ženklą „Rokiškio mėsinė“, dar tik pradėjo vykdyti projektą, įgyvendinamą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ paramos lėšomis, bendrovės direktorius Justinas Kanopa jau džiaugiasi būsima nauda įmonei.
Visą birželio mėnesį Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) priimamos paraiškos pagal šią veiklos sritį. Atkreiptinas dėmesys, kad šiam paraiškų priėmimo etapui įsigaliojo tam tikri svarbūs pakeitimai.
Ketina plėstis
Kaip pasakojo „Rokiškio mėsinės“ vadovas, UAB „Daivida“ yra mėsos gamybos ir perdirbimo įmonė, savo veiklą pradėjusi 1996 m. 2012 m. įmonė atnaujino savo verslo strategiją, sukūrė naują prekės ženklą „Rokiškio mėsinė“ ir pradėjo intensyviai dirbti su didžiaisiais prekybos tinklais. Anot pašnekovo, įmonė šiuo metu gali pasiūlyti didelį aukščiausius kokybės reikalavimus atitinkančių produktų asortimentą, be to, atsižvelgiant į rinkos poreikius, asortimentas nuolat papildomas naujais gaminiais.
Bendrovės direktorius prisipažino, kad yra dėkingas už galimybę pasinaudoti parama: „Pirmiausia labai džiaugiamės, kad skiriamos lėšos perdirbimui ir toliau skatinami gamintojai. Mes ta galimybe pasinaudojome, parengėme projektą ir gavome finansavimą. Projektas yra tik pradėtas, jį turime įgyvendinti iki 2023 metų pabaigos.“ Anot J. Kanopos, už daugiau kaip pusę milijono eurų paramos įmonė suplanavo įsigyti įrangos, skirtos gamybos ir logistikos plėtrai. „Planuojame įsigyti naują pakavimo liniją, naują rūkyklą dešroms, automobilį produkcijai išvežioti ir dar keletą kitų įrengimų“, – vardijo pašnekovas.
Paklaustas, kaip, jo nuomone, gauta parama padės įmonei, direktorius vylėsi, jog naujesnė ir inovatyvesnė įranga leis klientams pasiūlyti naujų produktų, pranašesnių už esančiuosius rinkoje dabar.
„Parama padidins mūsų efektyvumą, vadinasi, būsime konkurencingesni“, – kalbėjo J. Kanopa.
Atsirado keletas svarbių naujovių
Kaip pabrėžė ŽŪM Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė (KPP 2014–2020) Agnė Kvedarienė, šiuo paraiškų priėmimo etapu, vyksiančiu visą birželio mėnesį, minėtai veiklos sričiai įgyvendinti yra skirta 22,3 mln. eurų paramos lėšų, iš jų ankštiniams ir baltyminiams augalams perdirbti – 10 mln. eurų, kitiems žemės ūkio produktams perdirbti – 12,3 mln. eurų.
Anot specialistės, svarbiausias ir naujausias taisyklių pakeitimas, kad remiamų veiklų sąrašas buvo papildytas ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimu. Ankštinių ir baltyminių augalų perdirbėjai nuo šiol gali pretenduoti net į 5 mln. eurų paramos sumą – tiek galės būti skirta vienam projektui įgyvendinti. Vienam projektui įgyvendinti vykdantiesiems kitas veiklas galės būti skirta iki 1 mln. eurų.
Taip pat, kaip ir anksčiau, pagal veiklos sritį galima perdirbti vaisius, uogas, daržoves, augalininkystės produkciją, mėsą, pieną ir (ar) vykdyti rinkodarą, taip pat perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimą; kitų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede išvardytų produktų perdirbimą ir (arba) rinkodarą, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimą; trečios kategorijos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimą ir (arba) rinkodarą.
Dar vienas svarbus pakeitimas, A. Kvedarienės teigimu, kad vienam juridiniam asmeniui pagal šią veiklos sritį 2014–2020 metų laikotarpiui galės būti skirta iki 5 mln. eurų.
Parama – juridiniams asmenims
Vyriausioji specialistė taip pat priminė, jog paraiškas kviečiami teikti juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara, žemės ūkio veikla ir perdirbantys dalį valdoje užaugintos produkcijos bei planuojantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo ir (ar) rinkodaros veikla.
„Svarbu žinoti, jog visiems paramos gavėjams galioja reikalavimas ne trumpiau kaip vienus metus iki paraiškos pateikimo vykdyti žemės ūkio produktų perdirbimą ir (arba) rinkodarą nepertraukiamai“, – kalbėjo A. Kvedarienė.
Kaip aiškino ŽŪM atstovė, buvo įvesta ir kitų pakeitimų, pavyzdžiui, keitėsi atrankos kriterijai. Anot pašnekovės, skatinant kooperaciją, buvo išskirta, kad pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams skiriama daugiau atrankos balų, jei jie atitinka tam tikrus atrankos kriterijus.
(užs. Nr.1)