Gavus Sveikatos ministro įsakymą ir mūsų mieste steigti mobilų koronaviruso patikros punktą, rajono savivaldybė kartu su Pirminės sveikatos priežiūros centru parinko jam vietą – daugiafunkcę aikštę, kuri patogi privažiuoti automobiliais, yra erdvi. Priminsime, jog iki šiol artimiausias patikros punktas buvo Utenoje. Kiti kaimynai – Širvintos - tokį punktą įsirengė praėjusios savaitės pradžioje, nes jų krašte fiksuojamas labai didelis, palyginus su mūsų rajonu, sergamumo rodiklis. Kaip sakė rajono meras Saulius Jauneika, kadangi oro sąlygos jau prastėja, tampa vis šalčiau, mobiliam patikros punktui išnuomoti du šildomi vagonėliai, juose darbuosis Pirminės sveikatos priežiūros centro medikai, galbūt bus pasitelkti į pagalbą ir visuomenės sveikatos centro specialistai.
-Niekas man nepadeda- nei meras, nei seniūnas, - guodėsi redakcijai paskambinęs vyriškis, pokalbį pradėjęs nuo didžiausios bėdos - griūvančios krosnies ir vilties, kad gal bent mums jis bus įdomus... - Atvažiuokite, pamatysite, kaip gyvenu, bet gal "Vilnis" rašo tik apie gražiai ir tvarkingai gyvenančius, o ne apie tokius kaip aš.
Virginijus Žvinys gyvena Gaigalų kaime. Jis, kaip skubėjo iš karto informuoti, nei rūko, nei girtauja, bet vis tiek galo su galu nesuduria. Prašomas plačiau apie save papasakoti, išsitarė, kad nelabai mokąs pasakoti: "Geriau mano geradarės kaimynės Janinos Bareikienės paklauskit, ji visą mano gyvenimą žino, man daug kuo gelbsti..."
Nuo lapkričio 2 iki gruodžio 18 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) paramos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Ja siekiama didinti ūkių gyvybingumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas. Parama jau pasinaudojusi ūkininkė Agnė Alksnė įžvelgia ne vieną privalumą: nuo augančio darbo našumo iki aplinkos saugojimo.
Neseniai elektroniniu paštu išmokęs naudotis 78 metų vilnietis Aleksandras visas sąskaitas už komunalines paslaugas dabar mato savo kompiuterio ekrane. „Daugiau laiškų man niekas nesiunčia. Aš irgi niekam nerašau“, – prisipažįsta vyras. Todėl vieną dieną į elektroninio pašto dėžutę įkritęs laiškas iš neaiškaus siuntėjo Aleksandrui sukėlė įtarimų.