Na, tokios rinkimų kampanijos dar neteko regėti. Per beveik trisdešimt darbo metų jų būta visokių, bet tokių ramių ir abejingų - kandidatams ir rinkėjams - ne. Beveik kasdien išgirstu klausimą - na, už ką balsuosi, gal gali ką patarti. Patari įsigilinti į žmogų, jo turimas patirtis, elgesį, sakai, jog pravers apsisprendimui ir nuogirdos, kuriose bent lašelis tiesos visuomet būna, užimamas pareigas ir, žinoma, bendravimą su žmonėmis. O partija - kokia partija dabar geriausia ir išmintingiausia? Čia tai bent klausimas. Atsakau, jog visų (na, beveik visų) valdymo laikotarpius vyresnės kartos žmonės jau savo kailiu išbandė, todėl dabar reikia rinktis, kurie iš jų buvo arčiausiai žmogaus ir jo gyvenimo. Bet kaimynas man iš karto oponuoja - "juokies, jeigu sakai, kad, išėjęs į Seimą, žmogus dar išliko arti paprasto žmogaus..." Jeigu velsiesi į diskusijas toliau, bus blogai. Todėl darau tik vieną išvadą - žmonėms susitikimų ir kandidatų "apsireiškimų" šios rinkimų kampanijos metu buvo mažai. 

Apie tai kalba ir Prezidentas Valdas Adamkus, duodamas interviu "Veidui": "Būsiu atviras: aš iki šios dienos, kai iki rinkimų likę tiek nedaug, nesu apsisprendęs, už ką balsuoti, nes lig šiol iš partijų negirdžiu kažko ryškaus, išskyrus bendrus pareiškimus ir pažadus, kiek pakels algas. Kas be galo liūdina prieš šiuos Seimo rinkimus - praktiškai nėra, kaip kad visame pasaulyje, partijų propagandos, kai prisistato kandidatai, pristatoma rinkimų programa, visur kabo plakatai. Atrodo, kad ir Lietuvos žmonėms darosi neįdomu, ar bus rinkimai, ar nebus, - vyrauja abejingumas, apatija. Tai rodo tam tikrą požiūrį į valstybę, jos būklę. Lietuvos žmonių nuotaikos politikos ir politikų atžvilgiu aiškiai pasikeitusios. Kur tas idealizmas, kur Baltijos kelias ar Vingio parkas su šimtais tūkstančių žmonių...?"