Medžioklės sezonui prasidėjus: ar pavyks išnaudoti vilkų sumedžiojimo limitą?

Prasidėjus medžioklės su varovais sezonui, leidžiama medžioti ir vilkus. Aplinkos ministro įsakymu spalio 12 dieną patvirtintas vilkų sumedžiojimo per 2017 – 2018 metų medžioklės sezoną limitas. Iš viso Lietuvoje leista sumedžioti 60 vilkų. Iš šio numatyto limito išskirtos savivaldybės, kurių teritorijose leista sumedžioti po vieną, du ir tris vilkus. Molėtų rajone leista sumedžioti du vilkus, tačiau jeigu iki 2018 metų sausio 31 dienos nebus šie limitai išnaudoti, nustatytą vilkų limitą bus leista sumedžioti visoje Lietuvos teritorijoje.
Molėtų rajone vilkų nesumedžiojama
Pasak Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Molėtų r. agentūros vedėjo Rimo Veršelio, toks pats vilkų sumedžiojimo limitas buvo nustatytas ir pernykščiam medžioklės sezonui, tačiau Molėtų rajone jau keletą metų vilkų sumedžioti nepavyksta. „Sunku prisiminti, bet Molėtų rajone vilkas buvo sumedžiotas maždaug prieš 8 – 10 metų, - kalbėjo ilgametis aplinkosaugininkas. – Negaliu teigti, kad vilkų sumedžiojimo limitas yra per mažas ar per didelis, nes jų Molėtų rajono teritorijoje nesumedžiojama. Mano nuomone, vilkų populiaciją reikia reguliuoti, tačiau pamirštama, kad vilkai yra ir gamtos sanitarai, kurie maistui pasirenka ir paliegusius, ir pasenusius ar ligotus gyvūnus. Kalbant apie vilkų populiaciją, jos gausą atspindi stirnų gausa, kurių pastaraisiais metais akivaizdžiai padaugėjo. Tačiau stirnų medžioklė licencijuota“.
Anot Rimo Veršelio, vilkai gudrūs, atsargūs žvėrys, be kita ko, dar ir migruojantys. Jų medžioklė – ypatinga ir specifinė, reikalaujanti kruopštaus pasirengimo. Per naktį vilkas gali įveikti 50 km atstumą, todėl, ar Molėtų rajono teritorijoje vilkai gyvena, sunku pasakyti. „Pernai dalis Molėtų rajono medžiotojų klubų nurodė savo medžiojamuosiuose plotuose pastebėję vilkus. Pagal jų pateiktas žinias mūsų rajono teritorijoje gali gyventi maždaug apie tris vilkus. Mano nuomone, tai iš kitų vietovių migruojantys plėšrūnai. Kita vertus, neteko girdėti, kad vilkus pastebėtų uogautojai, grybautojai, beje, susidūrę su lūšimis. Iš Arnionių medžiotojų klubo teko išgirsti pastebėjimą, kad jų medžioklės plotuose sumažėjo stirnų. Tačiau arnioniškių medžiotojų manymu, stirnų populiaciją mažina ne vilkai, o lūšys, - kalbėjo aplinkosaugininkas. - Savo ūkiniais gyvūnais turėtų pasirūpinti ir ūkininkai. Vilkai ypač bijo raudonų vėliavėlių, todėl rekomenduočiau ne tik ganyklas aptverti elektriniu piemeniu, bet ir jį pažymėti raudono audinio atraižomis“.
Daugiausia vilkai padarė nuostolių Alantos seniūnijoje ir Skudutiškio krašte
Molėtų rajono savivaldybės laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių skaičiavimo komisijos pirmininkas Gintautas Žiukas dėstė, kad iki šiųmečio medžioklės sezono pradžios jau fiksuoti 25 atvejai, kuomet komisija vyko skaičiuoti vilkų padarytos žalos Molėtų rajono ūkininkams – sudraskytos 29 avys, 3 ožkos ir 2 veršeliai. „Pernai per visus metus fiksavome 36 vilkų išpuolius prieš ūkinius gyvūnus,“- kalbėjo komisijos pirmininkas, pastebėjęs, kad vilkai ypač daug nuostolių padarė Alantos seniūnijoje ir Skudutiškio krašte. Beje, Skudutiškio kaime esančioje nuolat negyvenamoje sodyboje įrengtos kameros vilką sodybos kieme užfiksavo dienos metu. Tiesa, būtent Skudutiškio kaimo centre po nakties buvo rastas sudraskytas veršelis. Pasak komisijos pirmininko, atsižvelgus į ūkininkams padaromus nuostolius, visoje šalyje turėtų didėti vilkų sumedžiojimo limitas, nes jų kasmet sumedžiojamas vienodas skaičius, o populiacija didėja.
„Nuo 2014 metų Molėtų rajone vilkų išpuolių prieš ūkinius gyvūnus pastebimai daugėja“, - kalbėjo G. Žiukas, pridūręs, kad nors ir nuostoliai atlyginami, tačiau išmokamos sumos tik iš dalies kompensuoja patirtus nuostolius.
Komisijos primininko pavaduotojas Arūnas Siminkevičius paminėjo, kad vilkų padaryti nuostoliai atlyginami iš Aplinkos rėmimo specialiosios programos, pernai jos biudžetą sudarė 1500 eurų, šiemet skirta 4000 eurų ir ši suma jau įpusėta išnaudoti. Patyręs žalą ūkinių gyvūnų laikytojas turi per tris dienas Medžioklės įstatymo nustatyta  tvarka kreiptis į seniūną, kuris kviečia nuostolių skaičiavimo komisiją padarytai žalai užfiksuoti. Surašomas apžiūros aktas, o nuostoliai įvertinami pagal tam tikrą skaičiavimo metodiką.
Dėl galimybės sumedžioti vilkus ne jų medžiojimo sezono metu
Alantos seniūnijos seniūnas Aidonas Užubalis, sunerimęs dėl vilkų išpuolių gausos seniūnijos teritorijoje, net gi ėmėsi iniciatyvos, kad būtų galima pasinaudoti, siekiant sumažinti ūkiniams gyvūnams vilkų daromą žalą, Aplinkos ministerijos dar 2016 metais parengtais Saugomų rūšių naudojimo tvarkos pakeitimais, kuriuose numatyta galimybė sumedžioti vilkus ne jų medžiojimo sezono metu, jei jie daro žalą ūkiniams gyvūnams. „Šios iniciatyvos ėmiausi, kadangi mūsų seniūnijoje buvo fiksuota daugiau negu 10 įvykių, kuomet vilkai užpuolė ir sudraskė ūkinius gyvūnus. Stebina tai, kad vilkai nevengia užklysti ir į gyvenvietes – Naujasodžio gyvenvietėje po nakties buvo rasta sudraskyta ožka“, - kalbėjo Alantos seniūnas, pridūręs, kadangi šiuo metu jau prasidėjo medžioklės sezonas, tad kitąmet, jeigu vilkų išpuolių daugės, dėl šių plėšrūnų medžiojimo vasaros sezonu galimybės seniūnas vėl imsis iniciatyvos.
Vilkai – ekosistemos dalis
Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos gamtos skyriaus vyr. specialistė Gintarė Grašytė ragino į vilkus pažvelgti ne  tik kaip į plėšrūnus. „Tai mūsų ekosistemos dalis, tik vilkų mitybiniai ryšiai kitokie. Kiekvienas gyvūnas turi turėti savo vietą gamtoje. Labanoro girioje, kuri driekiasi Molėtų, Utenos, Švenčionių rajonuose, kaip pastebime, nuolat gyvena 2 – 3 vilkų šeimos, atklysta į girią po kelis migruojančius vilkus. Aplinkui nėra ūkininkų, todėl konflikto  nėra. Manyčiau, kad tokiose vietovėse, kur nėra ūkininkų, kur driekiasi didelės saugomos girios, vilkų medžioklę galima iš viso uždrausti, tačiau ten, kur vilkai puola naminius gyvulius, reiktų populiaciją reguliuoti medžiojant. Kita vertus, vilkai medžioja paliegusius, sergančius miško gyvūnus bei tokiu būdu tvarko ekosistemą, kuri dabar, tarkime, pažeista dėl afrikinio kiaulių maro, įsisukusio į šernų populiaciją. Manyčiau, kad žmonės turėtų gyventi gamtoje, o ne valdyti gamtą,“- savo nuomonę išsakė Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos ekologė.