Giedrais vasario vakarais virš pietų horizonto kulminuoja įspūdingas Tauro žvaigždynas su įsidėmėtinais Sietyno (Plejadžių) ir Hiadų žvaigždžių spiečiais. Žemiau švyti Šienpjovių (Oriono) žvaigždynas, išsiskiriantis savo trejomis, viena šalia kitos išsidėsčiusiomis žvaigždėmis, keistokai skambančiais arabų kilmės pavadinimais (iš kairės į dešinę): Alnitakas, Alnilamas ir Mintaka. Kiek kairiau ir žemiau Šienpjovių Mažojo šuns žvaigždyne žiba ryškiausia iš žvaigždžių - Sirijus. Palei zenitą švyti Vežėjo žvaigždynas su ryškiąja Kapela. O pačiame zenite šviečia Persėjo žvaigždės. Kairiau ir aukščiau Šienpjovių išsiskiria įsidėmėtinas Dvynių žvaigždynas su ryškiausia Kastoro ir Polukso žvaigždžių pora.
Giedromis gruodžio naktimis vasariškus žvaigždynus – Lyrą, Erelį, Gulbę – keis rytiniame Paukščių tako gale iš už horizonto nyrantys įspūdingiausi žiemos žvaigždynai: Tauras, Dvyniai, Šienpjoviai (Orionas). Aukštai pietuose žvilgsnį trauks kulminuojantis Pegaso kvadratas su išraiškinga Andromedos žvaigždžių eile, nusitęsusia linkui Persėjo ir Vežėjo žvaigždynų. Tiesiai po Pegasu spingsės Pietinės žuvies ir Vandenio žvaigždės su jame rausvai spindinčiu Marsu. Beveik virš galvos žėrės įspūdingas „W“ raidės pavidalo Kasiopėjos žvaigždynas.