Lapkričio vakarais išsigiedrijus dangui žibės ryškiausios vakaro žvaigždės: aukštai vakaruose Lyros žvaigždyne išsiskirs Vega; šiaurės rytuose Vežėjuje - Kapela; pietvakariuose Erelio žvaigždyne - Altayras; rytuose Tauro žvaigždyne - Aldebaranas, o netoli zenito esančioje Gulbėje - Denebas. 

Paukščių takas drieksis iš rytų į vakarus. Jame nesunku bus atrasti vieną paskui kitą iš eilės pasklidusius įspūdingus žvaigždynus: Vežėją, Persėją, Kasiopėją, Cefėją, Gulbę ir Erelį.

 Žymusis padrikasis Persėjo žvaigždyno žvaigždžių spiečius Sietynas (Plejadės) ir Grįžulo ratai šiuo metų laiku bus puikiais nakties meto žvaigždžių laikrodžiais. Sietynas kartodamas Saulės dienos kelią: vakare - tekės, vidurnaktį - kulminuos, paryčiui - leisis; o Grįžulo ratų "rodyklis", liaudyje dar vadinama "dišliumi", visą laiką suksis rodydama po horizontu slenkančios Saulės vietą. Tad apie artėjantį rytą galima bus spręsti iš besileidžiančio Sietyno ir į rytų pusę nusigręžusio Grįžulo ratų "dišliaus".

Žvaigždės skelbs rudenį 

Spalyje iš ryškių Vegos, Altairo, Denebo žvaigždžių sudarytas Didysis vasaros trikampis vis labiau svirs link vakarų horizonto. Didieji Grįžulo ratai riedės žemai šiaurėje. Rytuose kils Pegaso žvaigždynas, išsiskiriantis savo įspūdingu dideliu žvaigždžių kvadratu. Į kairę nuo Pegaso kvadrato viršutinio kampo viena paskui kitą rikiuosis 3 panašaus ryškio Andromedos žvaigždyno žvaigždės. Plačiai išsiskleidęs po abiem Andromedos ir Pegaso žvaigždynais spindės iš neryškių žvaigždžių sudarytas, tačiau gražus zodiakinis Žuvų žvaigždynas.  Spalio vakarais po Saulės laidos rytuose su Tauro žvaigždynu iš už horizonto jau kils garsusis Sietynas (Plejados). Prieš vidurnaktį paskui Sietyną patekės ir Šienpjoviai (Orionas), mūsų krašte dar vadinti Pjovėjais arba Kūlėjais. Šių dviejų žvaigždynų vakarinis patekėjimas - ženklas, jog perėjome į antrąją rudens pusę ir žiema jau nebe už kalnų.