Vytauto Didžiojo universitetas pateikė aplinkos oro stebėsenos Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje 2021 metų tarpinę ataskaitą. Šešiose rajono vietose oro mėginiai buvo imami vasarą ir rudenį. Ataskaitos išvadose pažymėta, jog oras Molėtų rajone švarus.

Skaityti daugiau...

Kaip informuoja Žuvininkystės tarnyba, per praėjusius metus iš viso į Lietuvos ežerus, upes ir tvenkinius įžuvinta 11282,342 tūkst. vnt. įvairių rūšių žuvų. Į mokslininkų rekomenduojamus vandens telkinius išleista 174 tūkst. vnt. lašišų, 155,5 tūkst. vnt. šlakių, 198 tūkst. vnt. margųjų upėtakių, 21,5 tūkst. vnt. aštriašnipių eršketų, 0,2 tūkst. vnt. sterlių, 206 tūkst. vnt. sykų, beveik 13 tūkst. vnt. baltųjų amūrų, 3,8 tūkst. vnt. margųjų plačiakakčių, 34,8 tūkst. vnt. lynų, 5,8 tūkst. vnt. auksinių karosų, 39 tūkst. vnt. karpių ir 4 tūkst. vnt. ypač retų žuvų – ūsorių.

Skaityti daugiau...

 Iškils Didysis žiemos žvaigždžių ratas
Sausio vakarais po saulėlydžio rytuose teka įspūdingas Šienpjovių (Oriono) žvaigždynas. Su juo virš rytų horizonto kyla įspūdingiausių žiemos žvaigždynų ratas. Kairiau nuo Šienpjovių spindi Dvyniai. Virš Dvynių – Vežėjas su ryškiąja Kapela, o virš Šienpjovių – Tauras su rausvuoju Aldebaranu ir įsidėmėtinu Sietyno žvaigždžių spiečiumi.

Skaityti daugiau...

Molėtų rajonas gana akmeningas, nes jo reljefo didesnę dalį sudaro moreninės formos. Ypač akmenuotos žemės ten, kur ledyno tirpsmo vandenys yra apskalavę ledyno moreninių formų pakraščius, psvyzdžiui, Molėtų pietines apylinkes Luokesų ežero link ar Virintų ežero prieigas. Akmenyno pavyzdys – Žalvarių geologinis draustinis. Akmeningos dirvos matyti palei kelią link Suginčių, o prie surinktų iš dirvų akmenų krūsnių stovi užrašai „Parduodu akmenis“.

Skaityti daugiau...

Vidurnakčiais išsiskiria Šienpjoviai
Giedrais gruodžio vakarais rytiniame Paukščių tako gale iš už horizonto kyla įspūdingiausi žiemos žvaigždynai: Tauras, Dvyniai, Šienpjoviai (Orionas). Temstant aukštai pietuose gražiai išryškėja iškilęs Pegaso kvadratas su įsidėmėtina Andromedos žvaigždžių eile, nusidriekusia link Persėjo ir Vežėjo žvaigždynų. Aukštai virš galvos žiba „W“ pavidalo Kasiopėja. Apie vidurnaktį virš pietų horizonto pakyla gražiausias šiaurinio dangaus žvaigždynas – Orionas, Lietuvoje vadinamas Šienpjoviais, Pjovėjais ir Kūlėjais. Jį supa ryškiausios žiemos žvaigždės: Didžiojo Šuns žvaigždynas su ryškiuoju Sirijumi; Mažasis Šuo su įsidėmėtinu Prokionu; Dvyniai su gražia Kastoro ir Polukso žvaigždžių pora; Vežėjas su šviesiaja Kapela; Tauras su rausvuoju Aldebaranu.

Skaityti daugiau...