Paženklinta likimo ir tremties

...Gedulo ir vilties dieną prisimename tuos, kurie buvo ištremti į Sibiro platybes, kurie  amžiams pasiliko amžinojo įšalo žemėje... Grįžusiems  iš ten -  Gedulo ir Vilties diena  - gyva ir skaudi atmintis... Tremtinė Aldona Pakėnaitė - Hofmanienė - Pelakauskienė, -  likimo paženklinta moteris, iškentusi Sibiro tremtį, išgyvenusi netektis, dabar  gyvenimo vargais ir džiaugsmais dalinasi su sūnų  ir anūkų šeimomis Molėtuose. Šiandien jai  -   aštuoniasdešimt penkti... Moteris niekada nesiskundė savo likimu, tik, sako, kad Molėtai jai  tapo dar liūdnesni po draugių ir seserų netekčių, juk iš septyneto  vaikų teliko tik trys: ji, brolis ir sesė... Sūnūs yra užsiėmę, bet kasdien mamą lanko  užsukdami į namus ar paskambindami telefonu.   Dar prieš trejetą metų Aldona buvusi guvi ir žvali, o dabar jau sunkiai bevaikštanti,  o ir kiekviena netektis palieka randą širdy... Sako, kai atvyko į Molėtus, norėjo bendrauti su tremtiniais, nes Švenčionių krašte buvo ir tremtinių choras, ir jie daug renginių organizuodavo, patys juose dalyvaudavo, o Molėtuose ji tegalėjo nueiti į bažnyčią ir pasimelsti. Dabar, sako, nebegalinti sau leisti ir šios "pramogos" - pasimeldžianti namuose.  

...Ji vis mėgdavo kartoti, kad "kai rankos dirba - širdis neverkia"... Tačiau rankos jau mažai ką gali nuveikti, o širdis vis dar verkia... Moters namuose gausu kūrybos, atėjusios iš dviejų gyvenimo etapų, kur buvo daugiau skausmo ir liūdesio, nei džiaugsmo.

 

Daugiau skaitykite „Vilnies“ nr. 47 birželio 17 d.