Gyvūnėlių kirpykloje - kantrybės, meilės, drąsos darna

Prieš kurį laiką šalia vaikų lopšelio darželio "Vyturėlis" nedidelis pastatas atgimė naujai veiklai - čia užsukti ar bent jau paskambinti ragina žaismingas užrašas "Gyvūnėlių kirpykla". Jaukiai įsikūrusi nauja Molėtuose veikla užsiimanti molėtiškė Erika Gaidelytė šypsosi, nes norinčių pagražinti savo augintinius žmonių netrūksta, reklama apie naują paslaugą mieste iš lūpų į lūpas perėjo greitai. 

- Nuo mažens svajojau būti veterinarijos gydytoja, tačiau ilgainiui supratau, kad ši profesija reikalauja daug atsakomybės, todėl pasirinkau veterinarijos felčerio studijas, - sako Erika, kuri studijuodama prie nesibaigiančio sostinės šurmulio ir miesto didybės taip ir nepriprato - ją visuomet traukė grįžti į gimtuosius Molėtus, kur prabėgo vaikystė, gyvena artimieji, draugai. -Studijų metu įgavau daug naudingų žinių, praktikos. Mokiausi būti veterinarijos gydytojo asistente, paruošti gyvūną operacijai, pasirūpinti jų higiena ir pan. Tačiau ilgainiui kilo mintis pasukti kūrybiškesne linkme ir išmokti kirpti.

Tuo metu ji girdėjusi, kad gyvūnų kirpimo kursai nebent užsienyje organizuojami, tačiau pašniukštinėjusi atrado keletą vietų ir Vilniuje. Pasirinkusi Pet Spa saloną, įgijo kirpimo įgūdžių - beliko surasti tinkamas patalpas, investuoti į reikiamą įrangą ir pradėti dirbti. "Dar kursų metu ieškojau tinkamų patalpų, pasirinkau esančias prie pat Vilniaus gatvės, su patogiu privažiavimu. Nors prieš tai jokių rinkos tyrimų neatlikau, bet vis girdėdavau molėtiškių atsiliepimus, kad gyvūnų kirpykla Molėtuose labai reikalinga", - sakė Erika. 

Paklausta, kokia darbo su gyvūnais specifika, kirpėja sako, kad su jų charakteriais dar studijuodama ir praktikos metu susipažinusi, o darbas su jais reikalauja kantrybės, begalinės meilės gyvūnams, ir drąsos. 

- Pavyzdžiui, pirmasis mano klientas - jorkšyro terjerų veislės šuniukas- atėjo labai prastai nusiteikęs, nes jį kamavo sveikatos negalavimai. Buvo ir dar vienas, norėjęs parodyti savo charakterį, tačiau šeimininkei išėjus, pavyko surasti "kalbą", net susidraugauti. 

 

Daugiau skaitykite „Vilnies“ nr. 98 gruodžio 19 d.