Dievo stebuklų laukas

Ir kas galėtų paneigti, kad stebuklų nebūna, kai kalbiesi su 100 metų sulaukusiu kraštiečiu Vladislovu Telksniu... 

-Dievulis laiko, tai ir gyvenu... Iš mano artimųjų - nei seserų, nei brolio - jau nebeliko tarp gyvųjų. Kaip gyvenu? Gerai gyvenu! Niekur nebelendu, niekur nebeinu, žiūriu žinias  per televizorių, laikraščius paskaitau, valgau, ką žmona Danutė duoda... Gerai gyvenu, bet, esu visų užmirštas... 

Su Vladislovu kalbėjomės prieš Gedulo ir vilties dieną, kai jis jau buvo pradėjęs antrąjį savo gyvenimo šimtmetį. Gimė jis  1915 metų birželio 1 d. Runionių kaime, Alantos valsčiuje. Mokslus pradėjo Alantos pradinėje mokykloje ir Molėtų progimnazijoje, 1938 metais baigė "Pavasario"  gimnaziją Kaune. 1940 metais buvo  suimtas, apkaltintas antisovietinių organizacijų kūrimu bei atentato prieš Dekanozovą rengimu. 1941 metais, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, kai pabėgo Kauno kalėjimo administracija, išėjo į laisvę ir V. Telksnys. Dirbo "Žaibo" spaustuvėje. 1943 metais  kartu su šešiolikos žmonių grupe, vadinama Spaudos, buvo suimtas gestapo ir išvežtas į Štuthofo  koncentracijos stovyklą. 

 

Daugiau skaitykite „Vilnies“ nr. 46 birželio 12 d.