Režisierės Laisvės geriausias renginys mūsų dar laukia...

Koncertai, spektakliai, vaikų gimtadieniai, jubiliejai ar vestuvės - visur Molėtų kultūros centro režisierę Laisvę Grudinskienę galime sutikti vedėjos amplua. Keičiasi tik jos personažai: vienur ji fėja, kitur- Šaltapusnė, ragana ar Pepė Ilgakojinė, bet visada žaisminga ir subtiliai moteriška. Nesuklydo kūrybingi tėveliai prieš keliasdešimt metų žemaitei mergaitei davę Laisvės vardą. Ir šiandien Molėtų kultūros centro režisierė Laisvė Grudinskienė scenoje pasižymi neeiline charizma, lengvumu ir, atrodytų, nejaučia jokios scenos baimės. O ir kiekvieną dieną ji sutinka su plačia šypsena, kuri niekada nedingsta nuo jos veido. Jautri, geraširdė ir nepaprastai gyvenimą mylinti moteris ir pokalbį pradėjo nuo padėkos tėveliams, kurie buvo puikūs šokėjai, genetiškai jai suteikę ne tik puikius fizinius duomenis, bet ir iškalbos dovaną, kūrybiškumą bei nenuilstantį norą žmonėms dovanoti grožį. Dar mokyklos laikais Laisvė dalyvaudavo visuomeninėje veikloje, vesdavo visus mokyklos renginius, organizuodavo šventes ir su dideliu noru bei dar didesne baime lipdavo ant scenos. Laisvė neslepia, kad ir šiandien, nors jau daug metų kiekvieną savaitę, o kartais ir kelis kartus per ją, stovi scenoje, bet jos baimė dar visada lydi dėl nuolatinio netikėtumo galimybės. Savo aukso amžiaus renesanso dar laukianti ir, kaip lietuvių rašytoja Žemaitė, tikinti tuo, kad net ir sulaukus 60 metų galima šedevrais nustebinti pasaulį, Laisvė mėgaujasi kiekviena diena. Moteris atviravo, kad daug džiaugsmo jai teikia bendravimas su anūku, jai artimais žmonėmis.
-Gyvenimas susiklostė taip, kad dukrą auginau viena, ji nuolat augo su manimi scenos užkulisiuose, tačiau kultūros darbuotojo kelio nepasirinko. Per daugelį metų pripratau būti viena ir kartais būna sunku priimti žmones, prisileisti juos arčiau. Labai džiaugiuosi, kad jau kelis metus turiu galimybę laisvalaikį leisti sodyboje, užsiauginti savų daržovių, pasportuoti, rytais čiulbant paukšteliams pavėsinėje išgerti kavos.
 

Daugiau skaitykite „Vilnies“ nr. 55 liepos 14 d.

 

Komentarai 

Komentarų nėra

Rašyti komentarą



Apsaugos kodas
Įveskite atsakymą