Širdies poezija gėlėms, gamtai ir gyvenimui Suginčiuose...

...Apie pomėgį auginti gėles, apie tai, koks gyvenimas vis dėlto nuostabus, apie literatūrą, pomėgį mezgimui virbalais ir jau į knygelę begulančius eilėraščius su Sigute Lisauskiene kalbamės po kone dviejų valandų, lėkte pralėkusių vaikštinėjant po jos gėlynus. O kai kambaryje pasklinda Sigutės rinktų žolelių arbatos aromatas, jaunatviška moteris šypsosi prisimindama gėlynų pradžią dar Girsteitiškyje:

-Kai baigiau rusų kalbos, literatūros ir auklėjamojo darbo metodikos studijas, tuomet ir pradėjau auginti gėles. Tai buvo 1982 metais, kai pradėjau dirbti Girsteitiškyje. Ten labai daug turėjau jurginų...

 

Daugiau skaitykite „Vilnies“ nr. 64 rugpjūčio 23 d.