„Alantiškiai“ ir jų Leonija

Kuo žmogui daugiau metų, tuo daugiau kartų jam yra tekę girdėti pasakymą, kad nepakeičiamų nėra... Ir vis dėlto, nuo vieno žmogaus priklauso labai daug, ypač jei jis yra lyderis, arba savo srities žinovas. Ta karta, su kuria jis išaugo, iš kurios sėmėsi gyvenimo patirties, ir bus ta varomoji jėga jo kelyje. Tačiau ne visos kartos moka tarpusavy susikalbėti, o juo labiau išlaikyti amžiaus tarpsnių pusiausvyrą  darbe, bendravimo aplinkoje.  Iš čia atsiranda konfliktai, kuriuos dažniausiai laimi jauno žmogaus  kultas. Tačiau pasitaiko ir išimčių. Viena jų, apie kurią verta papasakoti, yra Alantoje, o jos vardas – Leonija. „Geriau rašykit apie „Alantiškius“, o ne apie mane“ – sakys Leonija  Babelytė - Ožekauskienė, norėdama pasidžiaugti savo kolektyvo nariais, bet juk  be jos vargu ar būtų ir tas vokalinis- instrumentinis ansamblis „Alantiškiai“, kuris neleidžia užmiršti, jog ir jos šaknys yra Alantos parapijoje.

Daugiau skaitykite „Vilnies“ Nr. 93 gruodžio 7 d.