Ši istorija skirta apie žmones, kurie nenorėjo prarasti Alantos nei vieno ir taip nedidelės Lietuvos miestelio ar kaimo, dėl jų ryžosi mirti. Dauguma tai ir padarė – sėkmė šypsosi ne visiems. Henrikas iš Alantos yra vienas iš tų, kurie išliko. Todėl man pasisekė išgirsti šio žmogaus istoriją. Henrikas Jatautis-Gintvytis. Alanta – jo namai. 93-jų metų amžiaus senolis žvitriai atveria savojo namuko prieškambario duris, pasodina ir pasiūlo arbatos. „Tai čia jūs tas būsimas žurnalistas? Klauskite, papasakosiu, ką atsimenu“, - nusijuokęs prisėda šalia.
Daugiau skaitykite „Vilnies“ Nr. 68 rugsėjo 6 d.