Gyvenimas kaime turi privalumų

Anykščių rajono jaunieji ūkininkai Kotryna ir Algimantas Meidai prieš porą metų įsteigė smidrų ūkį. Pasinaudodami parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui 2018 metais jie 2 ha plote įsteigė smidrų plantaciją. Jų svarbiausias pagalbininkas išaugintai produkcijai realizuoti – socialiniai tinklai.

„Mūsų šeimoje esu pirmoji ūkininkė, – šypsosi Kotryna Meidė. – Kai su vyru  nutarėme imtis ūkininkavimo, artimieji mūsų nei stabdė, nei skatino. Atvirai pasakius, niekas ir netikėjo, kad mudviejų ketinimai rimti. Visi manė – pabandysime ir viską mesime.“

Du vaikučius auginanti Meidų šeima įsikūrė Anykščių rajone.  „Persikeldami gyventi į šią sodybą ir patys nemanėme, kad taip greitai imsimės ūkininkavimo. Manėme, susitvarkysime namą, o paskui kažkaip bandysime prie sodybos esančią žemę įdarbinti. Tačiau viskas prasidėjo vienu metu. Ir namus įsirenginėti, ir ūkį kurti pradėjome“, – pasakoja 27 metų ūkininkė Kotryna.

Jauna šeima nutarė imtis netradicinio ūkininkavimo. Dar studijuodama Aleksandro Stulginskio universitete Kotryna susidomėjo daržininkyste ir sodininkyste. Tad nusprendę imtis ūkininkavimo, iškart nutarė auginti smidrus. Pasak pašnekovės, šį sprendimą paspartino galimybė gauti jauniesiems ūkininkams skirtą paramą. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ K. Meidės daržininkystės ūkiui buvo skirta 28 tūkst. eurų parama. „Be paramos nebūtume galėję įsiveisti smidrų plantacijos, nes smidrų sodinukai gana brangūs, – paramos naudą vertina Kotryna. – Be to, už gautą paramą nusipirkome traktoriuką, priekabą, pasistatėme ūkinį pastatuką įsigytai technikai laikyti. Dabar galvojame kreiptis paramos ūkiui modernizuoti. Norime įsigyti prekinio paruošimo liniją, reikia įsirengti produkcijos vėsinimo kambarį, nes turimos vėsinimo spintos nebeužtenka. O tai verčia ieškoti greitesnio smidrų realizavimo.“

Išaugintą produkciją K. Meidė parduoda, pasinaudodama socia-liniais tinklais. Spėjo susirasti ir savo klientūrą. Tarp jų klientų yra keli restoranai. Surinkę užsakymus, ūkininkai patys išvežioja produkciją.

„Jei ne vyro atlyginimas, kol kas iš ūkio gaunamų pajamų šeima dar neišsilaikytų, bet po metų kitų, manome, kad tai bus visai įmanomas dalykas, – svarsto ūkininkė, rodydama išsirikiavusias smidrų eiles. – Dabar auginame dviejų rūšių smidrus. Kaip ir visi kiti augalai, jie reikalauja priežiūros. Jiems ravėti samdome aplinkinius žmones.“

Netradicinį ūkį plėtojanti Meidų šeima šį pavasarį įsiveisė ir grybų sodelį. Augina valgomuosius dantenius (šitake). „Iš Anglijos nusipirkome kištukus su grybiena ir juos sukaišiojome į beržinius ir ąžuolinius rąstelius“, –  apžiūrinėjant pirmąjį sodelyje išdygusį dantenį pasakoja Kotryna.

Moteris puoselėja dar vieną svajonę – įdarbinti sodyboje augantį didžiulį ąžuolą – iš jo gilių gaminti kavą ir ją realizuoti, pasinaudojant socialiniais tinklais.

„Mums patinka ūkininkauti, nes esi laisvas ir nepriklausomas nuo darbdavio. Mes su vyru mėgstame savo galva galvoti ir patys susikurti. Ir gyvenimas kaime turi savo privalumų. Čia  nėra to skubėjimo, nuo kurio kenčia miesto gyventojai. Čia viskas vyksta ramiau ir lėčiau“, – pasirinkimą gyventi kaime komentuoja K. Meidė.

Nuotrauka Karolinos Baltmiškės

Ūkininkė Kotryna Meidė pastebi: be paramos jos šeima nebūtų galėjusi įsiveisti smidrų plantacijos, nes jų sodinukai yra gana brangūs.