“Mums laimė čia būti…”

Apie mūsų  rajono  miškuose, netoli Girsteitiškio, gyvenančią vokiečių šeimą, sužinojau iš kraštiečio Vytauto Kazielos... Ar galite pasakyti, kada jūs tyrėte savo šulinio vandenį ir ar iš viso tyrėte?  Aš tyriau prieš penkiolika metų... O štai vokiečiams tai aktualu. Marlonas važiavo į Uteną, vežė šulinio vandens mėginį, kad įvertintų jo kokybę... Ten ir sutiko jį Vytautas, ir pasisiūlė aplankyti.  „Matėsi, kad tai labai atviras ir nuoširdus žmogus.. Atsiuntė sodybos koordinates, – pasakojo Vytautas.  -  Miško laukymėje buvo  sena, dviejų galų  sodyba, ir  labai senas sodas, kur ir gyvena Marlonas ir Karlota bei du jų šunys. Viduje didelė lova, kampe dviaukščiai gultai. Nemaža, bet žema krosnis su virykle,  stalas. Prie jo naujai įstatytas didelis langas. Galima sėdėti ir žiūrėti, ir jaustis tarsi sėdint miške.“ Kokia gi šeimininkų apsigyvenimo Lietuvoje istorija? Šeimininkė užkaičia arbatos ir kavos. Ji šypsosi – ne taip dažnai sulaukia lietuvių svečių...

Daugiau skaitykite „Vilnies“ Nr. 23 kovo 25 d.