Jaunasis menininkas Albinas Dimskas “Vilniai“ prisistato kaimo vaikėzu, užaugusiu ten, kur stūkso Tado Blindos arba Verpeto vardu žinomas kalnas. „Esu gimęs ne ligoninėje, o namuose. 1981 metais tai nebuvo labai įprasta.”, - pasakoja tapytojas. Jis prisiminė, jog neįprasti pomėgiai bei menas jį traukė nuo mokyklos laikų, o taip pat vaizduotę audrino labai mėgta fantastinė literatūra.
Prieš kurį laiką Videniškiuose duris atvėrė nauja kirpykla žaismingu pavadinimu „Ševeliūra“. Plaukų kirpimo, dažymo ir sušukavimo paslaugas videniškiečiams pasiūlyti nutarė Renata Pelakauskienė. Veikli, kūrybiška ir, kaip pati sako, vietoje sėdėti nemėgstanti moteris galėtų būti puikiu pavyzdžiu visiems tiems, kam atrodo, kad metai ar trys vaikai galėtų tapti stabdžiu gyvenimo keitimui, naujovių paieškoms.
Gal iš tiesų teisūs yra tie, kuri sako, kad molėtiškiai yra kuklūs ir per daug apie savo sumanymus girtis nėra linkę. Prieš kurį laiką žinia apie Anykščiuose atidarytą basų kojų taką apskriejo visą Lietuvą, o štai, kad tokius takučius ir net du, o jei dar geriau paieškotume, galbūt rastume ir daugiau, turime ir Molėtų rajone, nutylima. Žinoma, galbūt tai per mažos iniciatyvos, bet paminėjimo tikrai vertos. Basų kojų takučius turi Molėtų lopšelis darželis „Vyturėlis“, kuriuo su malonumu bėgioja mažieji molėtiškiai, ir kempingas Obuolių sala.
Ką bendro galima rasti tarp lietuviškų šaknų turinčio britų aktoriaus Davido Suchet ir alantiškio Danieliaus Drazdausko? Ogi tai, kad pirmasis ketvirtį amžiaus vaidino vienintelį detektyvo Erkiulio Puaro (pagal Agathą Christie) vaidmenį, o antrasis – jūrininką – laivo kapitoną reklaminiuose vaizdo klipuose.
Danielius Drazdauskas, regis, gimęs būti jūrininku, o dar geriau – laivo kapitonu, bet, kaip jis sako, laivu plaukė tik iš Vokietijos į Daniją ir atgal. 5 aukštų laivu ir jūra grožėjosi denyje, pačiame laivo gale, ir tai buvo Alantos bendruomenės organizuota ekskursija.
Daug ar mažai, riebiai ar liesai valgome, gausiai ar lengvai ir estetiškai stalus serviruojame atėjus svečiams, žinoma, renkamės kiekvienas atskirai, pagal savo poreikius, išprusimą. Jau ne vienerius metus maitinimo sferoje besidarbuojanti, o paskutiniuosius kelis metus rajone minimalistinio stiliaus užkandžius siūlanti Inga Pumputienė atviravo, kad, kaip ir daugelis lietuvių, molėtiškiai po truputį jau mokosi labai skoningai ir saikingai stalus serviruoti ir kartais per svarbias šventes jau renkasi ne nesaikingą gausą, o minimalius, estetiškus vieno kąsnio patiekalus.