Praėjusią savaitę gavau tokį laišką: "Gerb. redaktore, jau penkios savaitės, kai mes be maestro Juozo Vasiliausko. Ta proga rašiau pamąstymus apie tai, ko Jis buvo vertas ir ką jaučiame. Po šio kilnaus talentų talento netekties. Gal molėtiškiai, ypač Videniškiai, ir nežinojo to, ką mes matėme ir branginome, ko nepamiršime. Jeigu Jūs numanote, kad tai, ką parašiau, aktualu, išspausdinkite..." Aišku, aktualu ir priverčia susimąstyti. Juk Juozas Vasiliauskas tiek daug savęs išdalino mūsų krašte, jį nuolat garsindamas, jame koncertuodamas, jo vaikus mokindamas, suaugusius išjudindamas... Kiek branginama Jo atmintis čia? Redaktorė
...Į eilę išsirikiavusios eglės pakelėje bene tiksliausiai nuoroda surasti Bekupės bendruomenės centro pirmininkės Renatos Kildišienės namus. Ant kalniuko stūksanti sodyba, kurios didžiulis kiemas kupa dekoratyviniais augalais, vaiskrūmiais, akį traukia pakalnėje tyvuliuojantis tvenkinukas, pirmiausia maloniai nustebina namo fasadinėje pusėje plevėsuojančia Lietuvos vėliava... Beveik vienkiemyje įsikūrusioje sodyboje šeimininkaujanti Renata juokauja, kad josios namų kiemas ne Bekupė, o Padvarių kaimas...
Istorijos mokytoja, psichologijos mokslų daktarė Jūratė Laurinavičiūtė, nuo rugsėjo dirbanti psichologe Molėtų gimnazijoje ir progimnazijoje, sako išgyvenanti pokyčių laiką. Du dešimtmečius Jūratė dėstė Lietuvos Edukologijos universitete psichologiją. Įprastinį gyvenimo sostinėje ritmą reikėjo keisti nauju. "Keisti reikėjo išties daug, pirmiausia dėl etatų mažinimo universitete, darbo paieškų, kurios, deja, nebuvo vaisingos, teko sugrįžti prie savo šaknų", - sako Jūratė, užaugusi Molėtų rajone, baigusi Mindūnų aštuonmetę mokyklą vėliau mokėsi Molėtų vidurinėje mokykloje (dabar progimnazija).