Molėtų rajono tarybos Biudžeto ir turto valdymo komiteto posėdyje komiteto narys Eugenijus Rinkevičius išdėstė nerimą dėl pasklidusios Molėtuose žinios apie Lesinskų šeimynos, kurioje šiuo metu globojami keturi vaikai, uždarymą bei išsitarė, kad reiktų pasistengti ją išsaugoti. Tarybos nariui apie tai, kad tokias žinias yra girdėjęs, antrino ir meras S. Jauneika, išsitaręs, jog situacija tikslinama...
Įdomios statistikos apie mūsų rajono demografinius pokyčius per devynis šių metų mėnesius, kaip visada, pateikė rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Jūratė Pagalienė. Šiemet užregistruoti 73 naujagimiai - 46 berniukai ir 27 mergaitės. Jauniausiai mamai - 19 metų, o tėčiui - 23 - eji. Per šį laikotarpį buvo pripažinta 25 tėvystės, tuo tarpu vienišos mamos registruotos penkios.
Ne tik moterys, tačiau taip pat ir vyrai rūpinasi savo higiena ir tuo pačiu džiaugiasi, kad neinvestuojant didelių pinigų galima labai puikiai atrodyti. Tiesa, kai kuriems vyriška kosmetika atrodo kaip reklama, kadangi neturėtų aminiai būti klasifikuojami į tokius, kurie skirti vyrams, ir tokius, kurie skirti moterims. Visgi – yra, tad tokiu atveju kyla klausimas – ar tikrai lytis gali nulemti kosmetikos pasirinkimą.
Rajono gyventojams ir „Vilnies“ skaitytojams jau pažįstamos vasaros stovyklos vaikams, kurias jau eilę metų Drąsių kaime, Dubingių seniūnijoje organizuoja “Teatriukas”, istorija pradėta rašyti 1998- ųjų rugsėjį, kuomet kurso draugai Dalia Mikoliūnaitė, Žilvinas Ramanauskas ir Arturas Varnas (beje, Giedraitiškis), kurie studijavo aktoriaus filologo specialybę Vilniaus universitete, įkūrė “Teatriuką” Vilniuje. Pasibaigus studijoms, jie jau buvo pastatę porą spektaklių, pradėjo gastroliuoti po visą Lietuvą. Iš pradžių pats teatras buvo panašus į žaidimą, tai buvo draugų saviraiška ir noras vaidinti, dirbti ir užsidirbti, kurti ir bendrauti su vaikais. Tada jie neturėjo jokios specialios vaidinimams skirtos erdvės ar vietos, jokios patirties, jokių vadovų ar direktoriaus. Šiuo atžvilgiu „Teatriukas“ išliko toks pats ir dabar. Tai - mobilus šeimos teatras, vaidinantis vaikams, neprisirišęs prie jokios konkrečios vietos. Metams bėgant, teatras perėjo daug skirtingų etapų - aplankė beveik visas Lietuvos mokyklas, pristatinėjo knygas, leido pasakų, dainų, lopšinių kasetes, vėliau kompaktines plokšteles, dalyvavo miesto šventėse, vienu metu kūrė ir suaugusiems. Per 22 metus sukurta per penkiolika spektaklių vaikams, kas galbūt nėra labai daug, tačiau jie niekada neturėjo didelės komandos ir dirbo vos dviese- trise, o kiekvienam naujam projektui buvo priversti samdyti vis naujus žmones. Galiausiai Daliai Mikoliūnaitei nusprendus studijuoti kultūros vadybą Vilniaus dailės akademijoje, galimybių ratas stipriai prasiplėtė, ir jie pradėjo kurti didesnius edukacinius projektus, ne vien tik spektaklius. Taip atsirado galimybė prisidėti prie Lietuvos kultūros augimo. Dabar už „Teatriuko“ kūrybinę veiklą atsakingi yra Žilvinas Ramanauskas, kuris yra režisierius ir dainų kūrėjas, bei Dalia Mikoliūnaitė, kuri atsakinga už administracinę ir vadybinę sritį. Į visą teatro veiklą jie žiūri kaip į žaidimą ir nuolatinį mokymąsį, ir pripažįsta, kad be žmogiškos šilumos, nežinia, ar išvis čia kas nors būtų.
Balninkietė Šarūnė Katinaitė, galima sakyti, „be 5 minučių“ psichologė, tiksliau sakant, jau psichologė, baigusi psichologijos bakalaurą, o kad galėtų dirbti pagal specialybę ir konsultuoti žmones yra nusprendusi siekti ir magistro. Fotografija jos gyvenime irgi žingsniuoja greta jau nuo mokyklinių dienų. Juk simboliška, kad sudalyvavusi Molėtų dailės ir fotografijos parodoje-konkurse buvo pastebėta už „psichologiją fotografijoje“. Šiandien Šarūnė gudriai mesteli, kad galima ją kviestis fotografuoti: „tik bijau, kad gali būti brangoka“...