Užuot vykus į Utenos rajone esantį „Triušiukų slėnį“, šių straksinčių švelnių grožybių pasižiūrėti galima ir arčiau - šalia Molėtų esančiame Kaulakių kaime pas Ingą ir Evaldą Motiejūnus. Vaizdingoje Bebrusų ežero pakrantėje įkurtame triušių veislyne šiuo metu yra apie 150 augintinių. Ingos ir Evaldo triušių veislynas mūsų rajone yra pirmasis, o iš viso Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacijai priklauso 16 triušių veislynų.
Kartais užtenka vieno, kad ir paties mažiausio, rankos paspaudimo, žvilgsnio ar žodžio, kad tas žmogus ar jo poelgis paveiktų daugelio gyvenimus ar net įsitikinimus. Tokiu žmogumi buvo molėtiškė Aleksandra Ivonytė, moteris su balta skarele... Nežinia, kiek jos gyvenimui turėjo ( ir ar turėjo) įtakos Julija Žymantienė - rašytoja Žemaitė, ryšėjusi tai baltą, tai languotą skarelę, kurios minėsime 100-ąsias mirties metines kitąmet, o mūsų Aleksandrai šią rugsėjo 7-ąją - 100-osios gimimo metinės.
Sėkmingai veiklas įsukus Balninkuose esančiai viešajai įstaigai „Kaimynystės namai“, kitoje rajone pusėje, Inturkėje, išaugo viešoji įstaiga „Bendrystės centras“. Šioje įstaigoje visos veiklos laikosi ant dviejų moterų pečių – vadovės Vaidos Bacenskaitės ir veiklų koordinatorės Danutės Vaškevičienės. Ketvirtus savo gyvavimo metus pradėjus „Bendrystės centrui“, Vaida ir Danutė, bandžiusios aprėpti tai, kas įgyvendinta, ir tai, ką dar norima padaryti, sakė, kad vis tik krūvis kartais atrodo nepakeliamas, bet vis tiek einama į priekį, planuojami būsimi darbai ir iš jų gimstančios veiklos...
Levutė Grigaitė – Meškauskienė – unikali pasaulio moteris, savo rankomis sukūrusi skulptūrų parką Kuktiškių miestelyje. Nepaisant to, kad ši vietovė pagal teritorinį administracinį paskirstymą šiandien priklauso Utenos rajonui, bet užtai pati Levutė yra mūsų kraštietė, gimusi netoli Dapkūniškių, Lagėsių kaimo vienkiemy, kurio jau seniai nebemini jokie vietovardžių žinynai.
Rajono pariby, Joniškio miestelyje gyvena Zenono Stepanavičiaus šeima. Būtų keista, jei jo kas nors nepažinotų, tad net ir nepataikius į tą geltoną ir želdiniais bei gėlėmis apsodintą sodybą, kiekvienas pasakys, kur yra mokytojo Zenono namas. Tą namą, kilę iš netoliese esančių kaimų ir sukūrę šeimą Zenono tėvai patys ir pasistatė. Tiksliau jo tėvas Leonas Stepanavičius, buvęs bene nagingiausias miestelio žmogus, mokėjęs ir vežimus, ir roges padaryti, bet ne taip sau, kaip kaimo darbams dirbti, bet, kad ne gėda būtų jomis važiuoti ir dideliam ponui.