Pirmasis gegužės mėnesio sekmadienis yra ypatingas, nes minime Motinos dieną. Tądien šiam brangiam žmogui skiriami gėlių žiedai, šypsenos, linkėjimai ir padėkos – už beribę meilę, rūpestį ir šilumą, kurią gali dovanoti tik didelę širdį turintis ir besąlygiškai mylintis žmogus...
Videniškietė senjorė Janina Bimbirienė į mus kreipėsi su nuoskauda. Mat ji, stebinti žinias per televiziją, klausanti radijo, ne kartą karantino metu yra girdėjusi, kad visi sąskaitų mokėjimai gali būti atidėti, ypač senjorams, kuriems patariama tokiu metu likti namuose. Aišku, tuo, kas sakoma viešai, juk visi tiki. Bet va, ketvirtadienio rytmetį močiutės, gyvenančios su taipogi jau solidaus amžiaus sulaukusiu vyru laukė staigmena - nebeveikė "Telia" laidinis telefonas, kuris vienintelė susisiekimo su visais priemonė.
Kai prieš ketverius metus kalbėjomės su Justina Čereškaite, jauna mergina buvo tam tikroje kryžkelėje – savęs paieškose. Energija trykštanti, pilna įvairių sumanymų ir idėjų, kupanti optimizmu ir pozityvumu, Justina tuomet su didžiule aistra kalbėjo apie savo svajonės įgyvendinimą – norą tapti konditere. Mergina, tuomet besirengusi mokytis konditerės specialybės Vilniuje, svajojusi padirbėti garsiose Lietuvoje konditerijose, šią specialybę rinkosi neatsitiktinai.
Gal Janinos ir Henriko Palaimų iš Dubingių, jau daugelį metų auginančių gėles ,kuriomis molėtiškiai puošia savo sodybas, balkonus, namų prieigas ir, žinoma, artimųjų kapus, nereiktų vadinti verslininkais, nes jie - ūkininkai, turintys didelius šiltnamius, kuriuose nuolat gyvena grožis ir atgaiva akims - gėlės. Čia išpuoselėtos jau, laimei, kad karantinas ir visi apribojimai po truputį švelnėja, pirkėjus pasiekiančios našlaitės, besistiebiančios begonijos, žiedus kraunančios surfinijos ir daugelis kitų, kurių laukia jau pastovūs dubingiškių klientai.
EUGENIJA MORKŪNIENĖ (DIRMAITĖ) 1929 03 15 - 2020 04 07
Į tolimąjį Amžinybės kelią išėjo molėtiškė mokytoja Eugenija Morkūnienė. Išėjo ori, paprasta, reikalinga, visą save atidavusi mokyklai, šeimos nariams. Pasitikdama pavasarį, išėjo visiems laikams, sustojo gyvenimą ir žmones mylėjusi širdis...
Eugenija gimė 1929 kovo 15 dieną Molėtų mieste Jurgio ir Veronikos Dirmų šeimoje. Buvo vienintelė dukra, mokėsi Molėtų gimnazijoje, kuri vėliau buvo pavadinta vidurine mokykla. 1949 metais baigusi mokyklą, buvo pakviesta dirbti Vidiškių vidurinėje mokykloje.