Koks jausmas kirba viduje, kai žmogus palieka savo šalį?.. Ar tai būtų emigracija savo noru, ar priverstinė, regis, džiaugsmo jame turėtų būti mažiausia.... Na, bent jau tų širdyse, kurie yra priversti išlydėti, linkėti sėkmės ir laukti... Su ašaromis akyse savo vyresnėlę Ievą su keturiais vaikais – dvynių poromis, prieš pusmetį į Vokietiją išlydėjo ir molėtiškė Auksuolė Nazarovienė. Į nebylų aplinkinių klausimą „Kodėl ?“ ,ji atsakydavo, kad vaikams reikia tėvo. Juk šeima vos jo neprarado, kai Vokietijoje žentas Ramūnas buvo patekęs į avariją ir po ilgo gydymo sunkiai skynėsi kelią į įprastą gyvenimą. Ankstesnių darbų dirbti nebegalėjo, o šeimą maitinti juk reikėjo.
„Kažkodėl jaučiuosi skolingas Molėtams - mažai bendravau su spauda, su „Vilnimi“. Dabar turiu daug laisvo laiko ir galėčiau tą skolą grąžinti. Artėja kovo 15-ta, muziejaus trisdešimtmetis...“ – šios į „Vilnies“ paštą atskriejusios eilutės buvo pretekstas susitikti su Etnokosmologijos muziejaus įkūrėju, ilgamečiu jo vadovu, jį puoselėjusiu, auginusiu iki net neįsivaizduojamų aukštumų, planavusiu rekonstrukcijas, jų sūkuryje konkrečiais darbais besisukusiu Gunaru Kakaru. Pasiūlymas kalbėtis kitaip – ne apie muziejų, ne apie skolas, kurių, atvirai pasakius, nėra, o laisvai, paprastai, šiltai apie Kulionių apylinkėse lėkusį gyvenimą, apie pamokas – dalintas ir gautas, apie Garbės piliečio svarbą, vietos politikus ir politikierius, dovanas šiam kraštui... Pasiūlymas buvo priimtas, bet, deja, ir vėl laiko pristigome...
Šiuo metu, kai pas mus nors ir neįprastos, bet vis tik žiemos metas, molėtiškis 25 metų Paulius Lukšta kitame žemės pusrutulyje mėgaujasi vasara. Paulius, baigęs automobilių elektromechaniko studijas Vilniuje, tai yra, pasirinkęs profesiją pagal tėtį, garsųjį profesionalą žveją ir pasaulio čempioną Sigitą Lukštą, jau kuris laikas dirba ir gyvena Naujojoje Zelandijoje. Kaip atidūrė egzotiškoje šalyje kartu su drauge Greta, klausiamas vaikinas sakė, kad kelionių žavesys prasidėjo nuo kelionės po JAV.
Gimnazistas Motiejus Laurinavičius save pristato kaip linksmą, draugišką, visuomet kitiems linkusį padėti žmogų. Šiais metais Kauno moksleivių techninės kūrybos centro organizuotame respublikiniame jaunimo fotoreportažų konkurse „Krištolinis objektyvas 2019“ jaunuolis buvo apdovanotas už kūrybinius ieškojimus. Jis tapo vienu iš geriausių jaunimo fotoreportažo kūrėjų.
Kodėl žmonės eina į renginius, arba kodėl jie neateina?.. Tai klausimas be atsakymo, nes kiek žmonių, tiek nuomonių... Gali būti, kad Molėtų kultūros namų renovacija išaugino profesionalių renginių alkį, kaip ir gali būti, kad, pagerėjus gyvenimui, atsirado noras praleisti laisvalaikį kultūros, sporto ar kitokio pobūdžio renginiuose. Bet labai galimas dalykas, kad pasikeitė ir mūsų pačių kultūra bei suvokimas, kad be kultūros toli nenueisime. Tačiau greta šiandienos, visada įdomi ir praeitis. Vienas seniausių Molėtų bibliotekos lankytojų ir skaitytojų, skaičiuojantis jau 92 metus Stanislovas Karanauskas, ateina paskaityti laikraščių ir žurnalų bei pralavinti balso, pasišnekučiuojant, nes kitos galimybės, kaip yra sakęs, nelabai ir turi.