Danguolė Bučinskaitė - Avinienė gimė netoli Alantos dvaro, Piešiškių kaime. Tėvai augino vieną karvutę ir turėjo 60 arų žemės. Augo tarp trijų brolių, lankė Alantos Svobiškėlio pradinę mokyklą, kuri buvo 6 km nuo namų. Tuomet žiemos būdavo daug šaltesnės, bet į mokyklą ėjo pėsčiomis kartu su kitais kaimo vaikais. Kartais tėvelis arkliu paveždavo, būdavo, kad mokyklą pasiekdavo dviračiais. Nieks tada net nemanė, kad gali būti kitaip. Moteris prisimena, kad vaikystė buvo kupina nepritekliaus, bet labai laiminga. Daug laiko vaikai praleisdavo žaisdami lauke, paūgėję – padėjo tėvams dirbti ūkio darbus.
Daugiausia girdime apie tuos atvejus, kai jaunos šeimos emigruoja iš mažų miestelių dėl ekonominių priežasčių arba pasirenka Lietuvos didmiesčius dėl didesnių įsidarbinimo galimybių. Tačiau pastebime ir kitą tendenciją - sukūrusieji šeimas pasirenka Molėtus naujo gyvenimo pradžiai. Iš sostinės – į Molėtus, iš triukšmo – į gamtos prieglobstį. Taip Molėtuose ramybės oazę kuria Marijos ir Vytauto Šmitų bei Lauros ir Pauliaus Malinauskų šeimos. Apie gyvenimą Molėtuose ir galimybes čia įleisti šaknis kalbėjomis su šeimų moterimis.
„Swedbank“ Finansų instituto duomenimis, šiemet būtinosios išlaidos Lietuvoje ruošiant vaiką į mokyklą turėtų sudaryti apie 260 eurų, iš jų apie 50 eurų tektų atseikėti pratybų sąsiuviniams. O štai Anglijoje iki antros klasės niekas nekainuoja... O ir vėliau į mokyklą mokiniai vaikšto su lengvomis kuprinėmis. Išeitų, kad geresnio gyvenimo paieškos yra naudingos ne tik pavieniams išeiviams iš Lietuvos, bet ir šeimoms, turinčioms mokyklinio amžiaus vaikų. „Vilnies“ pašnekovė gyveno Molėtuose, augino dvi dukras, kol gyvenimo ratas apsisuko taip stipriai, kad moteris ryžosi išvažiuoti iš Lietuvos, o neblogai įsikūrus – išsivežė ir abi dukras: vyresnėlę Austėją, pabaigusią pradinę mokyklą, o jaunėlė Rusnė buvo dar tik šešerių...
Žiemą, kuomet bitelėms ramybės laikas, Molėtų rajono bitininkų draugijoje būta judesio. Iš pareigų po ilgų vadovavimo draugijai metų atsistatydinus Mildai Šukevičienei, draugijos vairas patikėtas Arvydui Satkūnui. Prieš devynerius metus prie draugijos veiklos prisijungęs bitininkas iš Juodėnų kaimo (Čiulėnų s.) sutiko vadovauti draugijai prisiimdamas visus įsipareigojimus ir atsakomybę.