Molėtiškių pastatytas kryžius - kultūros vertybė

Kultūros paveldo departamento pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, vadovaujama dr. Romo Pakalnio, į Kultūros vertybių registrą įtraukė 36 Baltijos kelią žyminčių ženklų vietas. Vieno ženklo vietos vertingosios savybės patikslintos. Visoms 37 vietoms suteiktas nacionalinio reikšmingumo lygmuo. Nuo Vilniaus į šiaurę per visą Lietuvą pažirusioms Baltijos kelio ženklų vietoms teisinė apsauga suteikta dėl jų istorinės vertės. Jos žymi 1989 m. rugpjūčio 23 d. vykusios akcijos, simbolizavusios Pabaltijo tautų solidarumą ir ryžtą būti nepriklausomomis, vietą. Apie tai pasaulis išgirdo kaip apie Baltijos kelią. Pasak Kultūros paveldo departamento direktorės Dianos Varnaitės, išsaugoti būsimoms kartoms Baltijos kelio ženklų vietas, žyminčias vienos didžiausių žmonijos istorijoje taikaus pasipriešinimo akcijos pėdsakus, privalu .  Molėtų rajono savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyresn. specialistė paveldosaugininkė Nijolė Stalnionienė, prieš 25 metus dalyvavusi Baltijos kelyje, sakė, kad molėtiškių ženklo vietą Baltijos kelyje ženklina istorinio įvykio išvakarėse pastatytas kryžius. 

-Labai reikšminga ir svarbu, kad Baltijos kelio ženklų vietos įtrauktos į Kultūros vertybių registrą, - kalbėjo paveldosaugininkė. -    Baltijos kelias  įrašytas į Gineso pasaulio rekordų knygą,  kaip ilgiausia žmonių grandinė. 2009 metais liepos 30 d. Baltijos kelią liudijantis dokumentinis paveldas "Baltijos kelias - žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan", įrašytas į tarptautinį  Unesco registrą "Pasaulio  atmintis".

 

Daugiau skaitykite „Vilnies“ nr. 64 rugpjūčio 22 d.